Miškuose fiksuojamas išaugęs gaisringumas, didžiausias pavojus – Druskininkų regione

„Pastarosiomis dienomis dėl itin sausų ir karštų orų situacija, dėl galimo miško gaisrų klimato Lietuvos miškuose sudėtinga. Visoje šalyje vyrauja vidutinis ir didelis gaisrų pavojus – trečios ir ketvirtos gaisringumo klasės, o Druskininkų regione pasiekta aukščiausia, penktą gaisringumo klasė“, – sakė VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Kaip ketvirtadienį pranešė VMU, šiais metais iki gegužės 29 dienos iš viso Lietuvos miškuose užregistruoti 35 miško gaisrai, o pernai tuo pačiu laikotarpiu fiksuota beveik dvigubai daugiau – 61 miško gaisras.

Dėl kilusių gaisrų miškuose gelbėtojai į gaisravietes šiemet jau buvo išvykę daugiau nei 75 kartus.

Pasak VMU, dažniausiai gaisrai miškuose kyla dėl neatsakingo lankytojų elgesio, paliktų be priežiūros kūrenamų laužų, netinkamai naudojamų kepsninių ar numestų nuorūkų. Kasmet Lietuvos miškuose kyla vidutiniškai per 200 gaisrų.

Urėdija skelbia, jog prevenciškai vertina miškų teritorijas ir veiklas, dalyje miškų stebėjimui naudojama antžeminė automatinė sistema, kuri operatyviai užfiksuoja dūmus.

„Prie monitorių pasikeisdama budi apie 50 žmonių komanda, miško gaisrų paieškai naudojami 27 dronai, 50 priešgaisrinių automobilių, 41 padidinto pravažumo lengvasis automobilis, kuriuose sumontuotos nuo 200 iki 1 tūkst. litrų vandens talpyklos, 15 vandens cisternų, kuriose gali būti gabenama nuo 3 iki 10 tonų vandens“, – skelbia urėdija.

Pusė Lietuvos miškų yra didelio ir vidutinio gamtinio degumo miškai, kuriuos sudaro pušynai ir eglynai, o didžiausiais miško gaisrų rizikos pavojus yra būtent spygliuočių iki 40 metų medynuose.

Pasak urėdijos, mažo gamtinio degumo miškai – lapuočių medynai, tačiau priklausomai nuo meteorologinių sąlygų (stichinių sausrų) ir šiuose miškuose gali kilti žemutiniai bei durpiniai požeminiai gaisrai.

Papildomas dėmesys organizuojant priešgaisrinę apsaugą skiriamas ir saugomoms teritorijoms.