Lietuvoje rugpjūtį – pati gražiausia vasara

Vasaros branda atėjo visai kitų spalvų gamtos taku. Drėgmė labai ilgai išlaikė žalius laukus ir miškus, tačiau rugpjūtį įvyksta tai, kas ir privalo įvykti, – palengva ima vyrauti geltona, gelsva, blukiai balzgana. Spalvos visada tokios šiuo metu, tik sausra ar drėgmė gali koreguoti jų laiką ir intensyvumą.

Besižvalgydami po laukus, negalime nematyti javų, kurie jau nugelto ar pabalo, o po to – ražienų, kurios taip pat gyvos, vis kintančios. Kol kas ražienos tik randasi, tačiau į jas jau traukia paukščiai, o visų pirma – gandrai.

Pirmi gandriukai, palikę lizdus, Suvalkijoje jau stebėti prieš dešimtį dienų. Tai nei anksti, nei vėlai... Tačiau dabar lizdai jau tuštėja – iki „oficialaus“ gandrų išskridimo, šv. Baltramiejaus, liko trejetas savaičių.

Iš tikrųjų gandrai iškeliaus kur kas anksčiau. Tie Suvalkijos gandrai su ankstyvais jaunikliais pakils jau dabar, o gal – netgi jau keliauja. Kai kada rugpjūčio 10-ąją mūsų gandrai jau stebimi Izraelyje, taigi – įveikę jau gerą visos rudeninės migracijos kelio atkarpą.

Gandrų keliavimas gana padrikas, jie nebūtinai skrenda pulkais, nors tradiciškai mes laukiame jų renkantis į būrius, kaip nuo seno sako – seimuojant.

Ar paukščiams reikia skubėti? Mes sakytume, kad tikrai ne, kad jie gali dar puikiai gyvuoti savo tėviškėje, kur saugu, kur gausu lesalo. Tačiau ne, diena jau prarado pusantros valandos šviesos, o to nepamatyti ir nepajusti tiesiog neįmanoma. Todėl paukščiai – visi, ne tik gandrai, ruošiasi skrydžiui.

Tikrai – kai kas skrenda, kiti – klajoja, nes lėkti lyg ir nėra kur arba skrydis iki žiemaviečių nėra tolimas. Štai ir pempės – klajoti pradėjo birželį, vos jų vaikams pakilus skristi. Per porą mėnesių jos pabuvo daug kur, o dabar apsistojo arimuose ar šviežiai nušienautose pievose.

Beje, šiemet laukuose tiek balų, šlapių ir patvinusių plotų, kad visi tilvikai, ne tik pempės, gali apsistoti ilgesniam laikui.

Taigi, kai kurie paukščiai jau iškeliauja. O atrodo, kad jų ką tik laukėme, virpėjome pamatę ar išgirdę pirmąsias giesmes. Kada juos vėl pamatysime? Labai negreitai – gal po aštuonių ar net devynių mėnesių...