Baigėsi spalis. Matę du trečdalius šilto rudens, žinome, kad kol kas turėjome nepakartojamą metą – daug šilumos, giedros, geltonų lapų ir geros nuotaikos. Iš tikrųjų taip nutinka ne kasmet, todėl tokį gamtos turtą ir tokią mūsų pačių patirtį turėtume vertinti ir branginti.
Spalio paskutinę dekadą regėjome visai neprastų šalnų, šarmos ir net gruodo. Ant balučių paklotas ledelis kai kur buvo 3–5 centimetrų storio, o paviršinė žemės pluta tokia pati tvirta išlikdavo visą dieną, iki kitos nakties šaltuko. Žinoma, keleto laipsnių šaltis paskubino byr