Keliautoja – apie šiaudelius banginių organuose ir kankinamus dramblius

Keliaudama ji patyrė kur kas daugiau, nei galėjo įsivaizduoti – pažintys su vietinėmis kultūromis, kvapą gniaužiantys vaizdai ir daugybė aplinkosauginių iššūkių. Siekiant stiprinti moksleivių suvokimą apie aplinkosaugos svarbą, lapkritį vyks Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada, kurią organizuoja Elektronikos platintojų asociacija (EPA). Projekto metu žinomi žmonės, įdomūs keliautojai su moksleiviais dalinsis savo patirtimi, su kokiais aplinkosauginiais iššūkiais, ekologinėmis problemomis jiems yra tekę susidurti akis į akį ir kaip tai pakeitė ar padėjo tobulinti jų požiūrį į savo kasdienius įpročius.

Dauguma žmonių pasakytų, kad Afrika tai Sacharos dykuma, garsusis kalnas Kilimandžaras ir laisvai besiganantys egzotiški gyvūnai: žirafos, zebrai ar antilopės, tačiau  A. Norkutės akimis ji atrodo kitaip. Afrika, pasak žymios keliautojos, „kvėpuoja“ gyvybe, unikalia kultūra ir tradicinės virtuvės subtilybėmis, čia žmonės optimistiški, besišypsantys ir draugiški. Keliautoja pasakoja, kad vieną didžiausių iššūkių vietiniams gyventojams, be ne visiems prieinamos geros sveikatos sistemos, čia kelia ekologinės problemos.

„Europoje nebeeksploatuojamos transporto priemonės, pavyzdžiui, automobiliai ir sunkioji technika, kurie yra techniškai netvarkingi, t. y. nesaugūs naudojimui ir teršia aplinką, atkeliauja būtent čia (į vakarų Afrikos valstybes). Tačiau seni automobiliai ir jų dalys yra ne sąrašo pabaiga – jį papildo ir kitos elektronikos atliekos. Pastaruoju metu žmonės elektroninius įrenginius yra linkę išmesti ir keisti naujais, o toks elgesys tik didina atliekų skaičių besivystančiose šalyse“, – teigia A. Norkutė.

Elektroniniai įrenginiai turi itin toksiškų medžiagų, kurios patekusios į dirvožemį – deginant, ardant ir kitaip mėginant išgauti metalus iš elektroninių atliekų – išteka iš elektronikos prietaisų, skverbiasi į gruntinius vandenius ir taip grįžta atgal tiek žmonėms, tiek gyvūnams ir aplinkai.

A. Norkutė su atliekų problemomis susidūrė ne tik žemyne, bet ir aplankytame vulkaniniame salyne, esančiame Indijos vandenyne – Komorų salose, garsėjančiomis lavos laukymėmis, uolomis, užklotomis žaliąja augalija ir nepaprastai unikalia gamta. Deja, Komorų salose keliautojai teko ne tik skalauti kojas žydrame vandenyje, bet ir susipažinti su vietinius kamuojančiomis aplinkosauginėmis problemomis – dideli šiukšlių kiekiai pakrantėse, kurias suneša vandenyno srovės. Tai yra globali problema ir plastikinės šiukšlės nukeliauja tolimus atstumus ir nukloja ištisas mažai apgyvendintų salų pakrantes, kuriose žmonės neturi galimybių su šia problema susidoroti.

Nors tai globali problema, su šiuo iššūkiu keliautojai daugiausiai teko susidurti būtent šiose salose. A. Norkutė  atkreipia dėmesį į tai, kad ant kranto išmestos atliekos ne tik teršia dirvožemį, gadina kraštovaizdį, bet ir sudaro puikią terpę parazitams veistis, tokiems kaip leišmanijos, Loa loa kirmėlės ar moskitai. Šiukšlių krūvose netrūksta ir gaišenų, čia pat veisiasi ir žiurkės bei kiti ligų platintojai. Tos pačios atliekos būdamos vandenyje padaro dar didesnę žalą tapdamos spąstais vandenyno gyventojams. Įvairios pakuotės, maišeliai, šiaudeliai ir kt. patenka į gyvūnų, pavyzdžiui, vėžlių, delfinų ar banginių gyvybinius organus ir taip sukelia dideles kančias, ar net pražudo.

Kažin kiek jų apsigalvotų ir ant dramblio nesėstų, jei pamatytų, kokiu būdu dramblys ten atsidūrė ir kaip buvo dresuojamas.

Aplinkosauginiai iššūkiai, pasak A. Norkutės, nesibaigia vien atliekomis ir tik Afrikoje. Pakalbintai keliautojai ekologinės problemos įsirėžė atmintyje ne tik apsilankius žaliojoje Afrikoje, tačiau ir persikėlus į Azijos žemyną. Šri Lanka, Indija, Tailandas ir Mianmaras – šalys, kurios garsėja savo unikalia gamta ir įspūdingomis šventyklomis. Tačiau A. Norkutė lankydamasi šiose vietovėse susidūrė ne tik su didinga vietine kultūra, bet ir su žiauru elgesiu nukreiptu prieš gyvūnus. Prieš daugelį metų drambliai buvo naudojami miškų kirtimo aikštelėse tam, kad ištemptų nukirstų medžių kamienus, tačiau Akvilė tvirtina, kad ir šiomis dienomis situacija liko nepakitusi, o galbūt net pablogėjusi – dabar drambliai naudojami ir kaip pramoga turistams. „Kažin kiek jų apsigalvotų ir ant dramblio nesėstų, jei pamatytų, kokiu būdu dramblys ten atsidūrė ir kaip buvo dresuojamas“, – teigia A. Norkutė.

Ekologija yra labai svarbi ir A. Norkutės asmeniniame gyvenime, todėl prie gražesnės aplinkos kūrimo keliautoja prisideda ne tik kelionių metu, rinkdamasi vietinį transportą ir taip remdama šalies, kurioje vieši, verslą, bet ir savo kasdienybėje. Keliautoja teikia pirmenybę kuo mažesniems ūkiams arba sodo derliumi prekiaujantiems žmonėms, o lankydamasi prekybos centruose renkasi prekes, kurios yra stiklinėse tarose arba išvis be pakuotės. Taip pat atkreipia dėmesį į produktų kilmės šalį ir sudėtį, neperka tų, kuriuose yra palmių aliejaus bei pirkinius susideda į atsineštą krepšį. Visada atsisako plastikinio maišelio, šiaudelio ir kavos dangtelio bei vengia lankytis maitinimosi įstaigose, kuriose maistą pakuoja į vienkartinius indus. „Maži sprendimai veda didžių pasiekimų ir rezultatų link“, – teigia A. Norkutė.

Lapkričio 20 d. Lietuvoje jau penktą kartą vyks Nacionalinė aplinkosaugos olimpiada.