Hoacino evoliucinė istorija yra viena prieštaringiausių ornitologijos pasaulyje.

Apie tai pranešė „Times of India“.

Hoacinas gyvena pelkėtuose Amazonės regionuose ir minta lapais, žiedais bei jaunais ūgliais. Kvapą sukelia maisto fermentacija padidėjusiame gūžyje, veikiančiame panašiai kaip atrajotojų skrandis. Paukštis atsirūgsta susidariusį metaną, kuris ir sukuria būdingą kvapą. Dėl didelio gūžio sumažėja vietos raumenims, todėl hoacinas skrenda silpnai ir nerangiai.

Dar vienas išskirtinumas – jaunikliai. Jie išsirita turėdami po du nagus ant kiekvieno sparno. Šie nagai leidžia jiems laipioti medžiais ir šakomis, kol išsiugdo skrydžio įgūdžius. Laipioti jie gali iki 70 dienų. Būtent ši savybė sukėlė mokslininkų diskusijų dėl rūšies evoliucijos.

Suaugusius hoacinus lengva atpažinti iš dygliuotos šukuosenos, mėlynos odos aplink akis ir raudonų vyzdžių. Jų balsai primena kriuksėjimą ir pūkšėjimą, o iškilus grėsmei paukščiai garsiai šnypščia ir rėkia. Lizdus suka virš vandens — taip jaunikliai gali išsigelbėti šokdami į upę.

Šio paukščio vieta evoliucijos medyje vis dar diskutuojama. Kai kurie tyrėjai mano, kad hoacinas yra „gyva fosilija“ – paskutinis senovinės linijos palikuonis, išlikęs po dinozaurų išnykimo. Tačiau nauji genetiniai tyrimai rodo, kad rūšis gali būti daug jaunesnė, o jauniklių sparnų nagai – ne rudimentas, o naudinga adaptacija gyvenimui tankiose džiunglėse.