- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos geologijos tarnyba įgyvendina projektą, kurio tikslas – nustatyti, ar mūsų šalyje yra impaktinių kraterių. Projektą planuojama užbaigti dar šiemet.
Impaktiniai krateriai – išskirtinės kosminės kilmės geologinės struktūros ir kartu geologinės istorijos liudininkai. „Kitų šalių patirtis rodo, kad neretai impaktiniuose krateriuose slypi naudingų iškasenų talpyklos, jie taip pat dažnai būna ir patrauklūs turizmo bei geologijos mokslo populiarinimo objektai, todėl labai svarbu ištirti ir sužinoti, ar mūsų šalyje meteoritai yra palikę tokių pėdsakų“, – sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.
Lietuvoje iki šiol nustatyti tik du – Mizarų ir Veprių – palaidoti impaktiniai krateriai. Jie surasti prieš 40 metų. Mūsų šalyje neatrastas nei vienas žemės paviršiuje kvartero amžiaus nuosėdose esantis impaktinės kilmės krateris. Taip gali būti dėl geologinės sandaros ypatumų, nes Lietuvos teritorija pasižymi stora kvartero danga ir impaktinės kilmės kraterius sunku atpažinti ir galima supainioti su kitokios kilmės įdubomis. Tam būtini išsamūs geologiniai tyrimai.
Įgyvendindami projektą Lietuvos geologijos tarnybos specialistai siekia surinkti kuo daugiau informacijos apie jau atrastus kraterius ir aptikti kitus galimus kraterius, juos ištirti ir aprašyti. Geologiniai objektai – įdubos – buvo pasirinkti pagal specialistų surinktą informaciją vykdant kitus geologinius darbus ir atsižvelgiant į gautus pranešimus apie ypatingas paviršines geologines struktūras. Tirti pasirinkti Kaukinės ežeras (Kaišiadorių r.), Jokimo duobelė (Utenos r.), Skaudvilės įduba (Tauragės r.), Misiūniškio duobelė (Rokiškio r.), Neciūnų įduba (Biržų r.), Lausgenių „velniaduobė“ (Trakų r.), Mačiukų pelkė (Plungės r.) ir kt. Šiose įdubose atlikti gręžimai, grunto, žiedadulkių bei sporų, rastų grunto mėginiuose, tyrimai.
Pavyzdžiui, Skaudvilės įdubos (Tauragės r.) kilmė buvo tiriama atliekant elektros tomografijos tyrimus, matuojant gruntinio vandens lygį įduboje ir laboratoriniu būdu tiriant paimtus dugno uolienų mėginius. Pirminiais tyrimo duomenimis ši įduba yra ne impaktinės kilmės, o ledyno suformuota reljefo forma. Kaukinės ežeras (Kaišiadorių r.), apie kurį surinkta geologinė medžiaga dar analizuojama, sisteminama, labai primena smūginio kraterio struktūrą. Vietos gyventojai apie šios įdubos kilmę sukūrę daug legendų ir pasakojimų.
Jokimo duobelė (Utenos r.) – tai ovalios formos dauba, taip pat panaši į meteoritinį kraterį. Atlikus dumblo mėginių analitinius tyrimus buvo nustatyta, kad nuosėdos Jokimo dauboje pradėjo kauptis apytikriai prieš 8 tūkst. metų. Tai rodo, kad dauba – labai jauna įduba. Dėl jos kilmės geologai nesutaria, todėl būtini papildomi tyrimai.
Tikimasi, kad užbaigus Lietuvos geologijos tarnybos įgyvendinamą projektą ir atlikus būtinus tyrimus pavyks nustatyti ir aprašyti naujus smūginius kraterius, kurie bus įtraukti į geotopų sąrašą. Jei bus įrodyta kitokia tiriamų daubų kilmė, tai taip pat bus labai vertingi tyrimų duomenys. Visi duomenys bus apibendrinti, susisteminti ir prieinami geologinės informacijos vartotojams ir visuomenei.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...