Lietuvoje vasara ir pats gražiausias ne tik jos, bet ir visų metų laikas. Vis dar kopiame į šviesos aukštumas, nors kopti liko visai nedaug – tik keletas žingsnelių. Taip būna kasmet, tačiau kažkaip keista žinoti, kad nuo Kalėdų (tiksliau – nuo tamsiausio metų laiko) prabėgo pusė metų.

Taip, kas pusę metų mes vis kylame ir leidžiamės. Svarbu suspėti su šio ciklo darbais ir dar ne mažiau svarbu turėti tiek planų ir svajonių, kad viską įveiktume, kad neliktų graužaties dėl bergždžiai praleisto laiko.

Gamtoje dabar gražiausia. Išlipkite iš automobilio. Jei tą darote retai, nusiaukite batus ir basi išbriskite į dar nešienautą pievą. Jei sustosite jos viduryje ir apsisuksite ratu, šio įspūdžio pakaks visus metus. Tik nesakykite, kad to daryti jums neleidžia amžius ar padėtis visuomenėje. Žinokite, tik pajautę žemę, išvydę pačias tikriausias Lietuvos gamtos spalvas, jūs būsite daug tikresni ir jaunesni ar net svarbesni, nei buvote. Gyvenimas trapus, o toks prisilietimas prie gamtos turi amžinybės pojūtį. Būtinai išmėginkite.

Tiesa, pabandykite suskaičiuoti pievos augalų rūšis, kurios auga ir žydi greta. Jei jų nepažįstate, nesvarbu – skaičiuokite, kiek rūšių radote. O gal atpažinsite geltonai žydintį vėdryną, gražiai rožines gaisrenas, žydras veronikas, rausvas žiognages.

Gamtoje vis mažiau paukščių giesmių. Jie dar gieda, bet dažniau tik tie, kurie peri antrą kartą. Kiti užimti darbais – renka vabzdžius. Prieš porą dienų radau didžiojo margojo genio drevę, kurioje nenutildami kiksėjo, maisto reikalavo geniukai. Tėvai dirbo, nešė, bet jiems vis negana. Per pusę valandos tėvai pasikeisdami atnešė šešias lesalo porcijas. Kol iš tolo stebėjau genius, mane gerokai puolė uodai. Gali būti, kad bent dvidešimčiai uodų teko maisto ir dabar bus sudėti kiaušinėliai.

Vasara nei skuba, nei stoviniuoja. Ji labai atsakingai suka gamtos metų ratą. Spėkime mes kartu suktis su vasara.