Gamtininkas: žmonės nepajunta valgantys musmirę, nes ji skani

Gamtininko tvirtinimu, norint atskirti, ar paimtas grybas nėra nuodingas, reikėtų ieškoti kitų požymių nei balti taškeliai ant kepurėlės.

– Turbūt ne veltui šnekamės apie grybus – pastaruoju metu buvo ir nelaimių.

– Pastaruoju metu netgi teko girdėti apie mirtinus apsinuodijimus. Statistika rodo, kad per metus Lietuvoje žmonės grybais apsinuodija nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų kartų. Tai įspūdingai dideli skaičiai.

– Kodėl taip yra? Negi mes vis dar grybų nepažįstame?

– XXI a. už lango, o žmonės miršta nuo grybų. Galima kaltinti švietimą, galima kaltinti pačius grybautojus. Turbūt gerai, kad didžioji dalis tų apsinuodijimų yra persivalgymas, pasenusių grybų valgymas. Mažiausiai būna nuodingų grybų, dėl kurių reikia rimtos medikų pagalbos. Pažinti nuodinguosius grybus labai svarbu.

Vienas žymiausių mikologų (mikologija – mokslas apie grybus) Vincentas Urbonas rašė, kad paties nuodingiausio Lietuvos grybo – žalsvosios musmirės – nuotrauka arba paveikslas turi kabėti kiekviename vaikų darželyje. Vaikai turėtų pažinti šį grybą nuo mažumės. Teko matyti lankantis viename darželyje pakabintą nuodingų grybų plaktą. Vis dėlto apsinuodijimų vis dar pasitaiko. Labai nuodingų grybų Lietuvoje yra kelios rūšys, o sąlygiškai nuodingų arba silpniau nuodingų – apie 100 rūšių.

– Sodyboje netoli ąžuolo radau porą grybų, kuriuos nufotografavau. Išsiaiškinome, kad iš tikrųjų tai musmirės. Viena iš jų yra labai panaši į žalsvąją musmirę, tačiau nelabai gerai matančiam turbūt galima apsirikti tokioje situacijoje?

– Apsirinkama nesunkiai. Beje, žalsvoji musmirė skani, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į du požymius. Vienas požymis – sijonėlis arba jo likučiai. Kitas požymis, kuris ne visada gerai matomas, – išnara. Tai yra ta dalis, kuri būna prie pat žemės, iš kurios grybas išlenda. Musmirės žalsva( kartais su gelsvu atspalviu) spalva panaši į ūmėdės, todėl šias musmires galima supainioti su ūmėdėmis. Kartais – su pievagrybiais.

– Bet juk ant kepuraitės taškučiai būna?

– Taškeliai kartais nusiplauna, todėl jie būna ne visada. Žalsvoji arba blyškioji musmirė turi pereinamųjų formų. Vienas iš požymių, kad tai musmirė, – ją radote po ąžuolu. Jos labai mėgsta draugystę su ąžuolais ir kitais lapuočiais, todėl musmirės daug dažnesnės lapuočių miškuose, nors kartais jų pasitaiko ir pušynuose, tačiau daug rečiau.

Žmonės kartais galvoja, kad pats nuodingiausias grybas yra paprastoji musmirė – raudona su taškeliais, kuri visiems žinoma. Ja stipriai apsinuodijama, bet retai mirštama. Žinoma, tai nereiškia, kad ją reikėtų bandyti valgyti. Paprastoji musmirė tikrai sukels organizmo apsinuodijimą, bet nuo jos retai mirštama.

– LRT radijo klausytojas pasakoja, kad savo sodyboje po liepomis rado grybų, kurie panašūs į baravykus, lepšius. Esą grybų kepurėlės rusvos, o kotai – stori. Jis domisi, kokie tai galėtų būti grybai?

– Iš to, kas buvo pasakyta, tiksliai atsakyti sunku. [...] Nuodingų grybų, panašių į baravykus, nėra. Yra tik aitrusis baravykas, kurį visi žino. Šis grybas pasižymi kartumu, bet nėra nuodingas. Jis tik gali sugadinti patiekalą. Po medžiais kartais auga paąžuoliai, kurių stiebas rausvas.

Baravykų yra gana daug, tačiau vienintelis iš jų nuodingas – šėtonbaravykis, kurio Lietuvoje per paskutinius kelis dešimtmečius nerasta. Jis taip pat nemirtinai nuodingas, todėl baravykiniais grybais apsinuodyti praktiškai neįmanoma.