Kuo ankščiau pradėsime paieškas, tuo didesnė tikimybė, kad surasime įsibrovėlį, dar tik ieškantį sau tinkamos vietos. Taip apsaugosime ne tik šunį, bet ir visus namiškius, kuriems erkė gali būti perduota.

Svarbu tinkamai ištraukti

Jei nežinome, kaip ištraukti erkę iš šuns, galime kreiptis į veterinarijos gydytoją, tačiau tai galima nesunkiai padaryti ir namuose. Geriausia namiškių paprašyti, kad padėtų palaikyti šunį – taip bus saugiau. Taip pat būtina paruošti ploną pincetą ir dezinfekcinį skystį.

Prieš pradėdami traukti erkę, atidžiai praskirkite kailį – tai ypač svarbu, nes netiksliai nutaikius pincetą galima sugriebti ne erkę, o odą, taip sukeliant gyvūnui diskomfortą ir apsunkinant procedūrą.

Erkės kūną suimkite kuo arčiau odos paviršiaus ir švelniai, bet užtikrintai traukite aukštyn. Po kelių akimirkų erkė turėtų atsiskirti ir likti įrankyje.

Tada būtina atidžiai patikrinti, ar ją ištraukėme visą, ir dezinfekuoti įkandimo vietą. Jei paaiškėja, kad erkės galvutė liko odoje, turėtume kuo greičiau nuvežti šunį pas veterinarą.

Kartais iš šuns odos pavyksta pašalinti visas erkės liekanas, tačiau tai ne visada įmanoma. Dažniausiai nepasiseka dėl erkės dydžio ir trapumo arba aplinkinių audinių patinimo. Bet kuriuo atveju veterinarijos gydytojas pateiks visas būtina rekomendacijas dėl tolesnio gydymo namuose.

Negalima delsti

Kuo greičiau pastebėsite įsisiurbusią erkę ir ją pašalinsite, tuo geriau – taip sumažinsite riziką užsikrėsti erkių platinamomis ligomis. Šie pavojingi mikroorganizmai perduodami per erkių seiles įkandimo metu. Tai svarbu pačiam parazitui, nes jo seilėse yra medžiagų, kurios nuslopina skausmą, paralyžiuoja aplinkinius audinius ir neleidžia krešėti kraujui – taip erkė gali maitintis nepastebėta.

Didelė dalis kenksmingų medžiagų patenka į žaizdą erkės atplėšimo metu. Įrodyta, kad pakanka mažiausiai 48 valandų nuo kraujasiurbės įkandimo užsikrėsti daugeliu erkių platinamų ligų. Tačiau kartais tai būna trumpesnis laikotarpis. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai parazitas pakeičia šeimininką, pakanka tik 8–24 valandų. Dėl šios priežasties neverta delsti – šuns kailio apžiūra po pasivaikščiojimo turėtų tapti įpročiu.

Stebėti įkandimo vietą

Įsisiurbimo vieta gali būti paraudusi ir šiek tiek patinusi net iki trijų savaičių. Jei paraudimas neplinta ir iš žaizdelės neišsiskiria skystis, pakanka tiesiog stebėti šią vietą.

Turėtume stebėti ne tik įkandimo vietą. Stebėkime ir kitus, pas mūsų augintinį atsiradusius, nerimą keliančius, simptomus. Į šuns odą įsisiurbusi erkė gali sukelti pavojingų ligų. Tad norėdami padidinti sėkmingo gydymo tikimybę, turime nedelsiant reaguoti. Atminkite, kad kai kurios ligos pasireiškia praėjus kelioms dienoms ar net savaitėms po erkės įkandimo. Jei kuris erkės įkandimo simptomų kelia jums nerimą, aptarkite jį su veterinarijos gydytoju.

Pavojingos ligos simptomai

Lietuvoje šunims dažniausiai diagnozuojama babeziozė. Tai į maliariją panaši liga, kurią sukelia babezijos – kraujyje parazituojantys pirmuonys.

Itin pavojingos erkės pavasarį, nes peržiemojusios ir išlindusios iš dirvožemio, aktyviai ieško maisto – žmonių ar gyvūnų kraujo. Pavasarį jaunos erkės, vadinamos nimfomis, būna labai mažos, todėl jas sunku pastebėti.

Lietuvoje šunims dažniausiai diagnozuojama babeziozė. Įsisiurbus erkei, babeziozės sukėlėjai patenka į šuns kraują ir ardo raudonuosius kraujo kūnelius, todėl po paros ar dviejų pasireiškia tokie simptomai: šuo tampa vangus, apatiškas, praranda apetitą, pradeda karščiuoti, gali vemti ar viduriuoti.

Babeziozei jautresni jauni šunys, taip pat gyvūnai nusilpusia imunine sistema, turintys daug parazitų ar paveikti kitų infekcijų. Persirgus šia liga, imunitetas nesusidaro.