- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiltuoju metų laiku naminius gyvulius intensyviai puola įvairūs vabzdžiai. Uodų, musių, sparvų, gylių, mašalų ar kitų vabzdžių antplūdis gyvūnams gali sukelti nerimą, baimę, sutrikdyti įprastinius virškinimo procesus, pasitaiko atvejų, kai gyvuliai dėl to nugaišta.
Ypač pavojingi ūkiniams gyvūnams kai kurie parazituojantys vabzdžiai, nuo kurių būtina saugoti gyvulius:
• Tvarto musės. Jos gyvena ir veisiasi gyvulių bei paukščių mėšle, virtuvės atliekose, pūvančiuose augaluose, ežerų pakrantėse. Šių musių įkandimas labai skausmingas, todėl gyvulius ypač erzina. Norint juos apsaugoti, svarbu naikinti ne tik pačias muses, bet ir jų lervas. Vietas, kur gali veistis ir kur dažniausiai tupia šios musės, rekomenduojama išpurkšti insekticidais. Tinka preparatai, kurių veikliosios medžiagos – permetrinas, peritroidas ir kt. Apsaugai nuo vabzdžių taip pat rekomenduojama naudoti tinklelius, lipnias juostas-gaudykles, įvairius elektrinius prietaisus, insekticidines lempas. Be to, būtina laikytis bendrųjų higienos reikalavimų: atliekas laikyti sandariai, plauti jų surinkimo indus, valyti santechnikos įrenginius, dažniau vėdinti patalpas ir t. t.
• Uodai, upiniai mašalai ir kiti kraujasiurbiai. Vieni įkyriausių kraujasiurbių yra upiniai mašalai – maži, į museles panašūs vabzdžiai, kurių įkandimai pavojingi dėl jų seilėse esančių nuodingų medžiagų. Mašalų sukandžiotam gyvuliui gali pasireikšti simuliotoksikozė, nuo kurios galvijas gali nugaišti vos per keliolika minučių. Be to, upiniai mašalai ir kiti kraujasiurbiai platina įvairias ligas – Šmalenbergo virusą, mėlynojo liežuvio ligą, Rifto slėnio karštinę ir kt. Uodų sugeltą gyvulį vargina niežėjimas, patinimas. Kraujasiurbiai erzina gyvulius nuolat sukdami ratus aplink, lenda į akis, šnerves, ausis. Viena efektyviausių apsaugos priemonių – patraukti gyvulius toliau nuo vandens telkinių, drėgnų pievų ir pamiškių, o intensyviausiu vabzdžių skraidymo metu laikyti juos tvarte. Taip pat gyvūnams apsaugoti reikėtų naudoti veterinarinius vaistus parazitams naikinti (permitriną, deltametriną), jais rekomenduotina apdoroti ir gyvūnų laikymo vietas, guolius. Vabzdžiams atbaidyti taip pat galima naudoti specialius įsagus į ausis. Renkantis preparatus ar vaistus, svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtines dalis. Aliejiniai išsilaiko ilgiau, o naudojant vandeninius, po lietaus reikia purkšti iš naujo.
• Bitės, širšės, vapsvos. Šių vabzdžių įkandimas gyvuliams sukelia labai stiprų skausmą, patinimą, įvairias alergines reakcijas, nuo kurių jie gali net kristi. Bičių nuodams ypač jautrūs jauni kumeliukai. Bitės, širšės, vapsvos purškalams nejautrios, todėl labai svarbu pastebėjus įgėlimo požymių (paraudimą, ištinimą, pasunkėjusį kvėpavimą, pakilusią temperatūrą, viduriavimą, traukulius), kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.
• Gyliai. Jų lervos žaloja galvijus ir sukelia hipodermozę, dar vadinamą galvijų inkštirais. Smarkiai užsikrėtusio galvijo nugara būna labai gumbuota, nes lervos prasiskverbia po oda ir migruoja į raumenis. Jos ten vystosi ir žiemoja, o pavasarį odoje pragraužia skylutes, per kurias išlenda. Galvijų nugaroje gali susiformuoti net 100 ir daugiau inkštirų. Dėl ligos sumažėja galvijų produktyvumas, krenta skerdenos kokybė. Užsikrėtę gyvuliai gali net gaišti. Vietovėse, kur paplitęs šis susirgimas, gylių skraidymo metu (birželio–rugpjūčio mėnesiais) gyvulius rekomenduojama laikyti tvartuose arba apipurkšti specialiais preparatais, pavyzdžiui, užpilamuoju tirpalu ciflutrinu.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nuo vabzdžių ir mašalų rekomenduoja naudoti tam skirtas priemones iš veterinarijos vaistinių. Renkantis vieną ar kitą preparatą, išsamesnės informacijos apie jo naudojimą, galimas kontraindikacijas ir atsakyti į kitus klausimus gali kvalifikuoti veterinarijos gydytojai, veterinarijos vaistinių ar didmeninių veterinarinių vaistų prekybos įmonių specialistai. Atsižvelgę į laikomų gyvulių skaičių, vietovę, kitus veiksnius, jie gali patarti, kokias apsaugos priemones pasirinkti.
Labai svarbu laikytis veterinarinių vaistų informaciniame lapelyje pateiktų nurodymų, taip pat atkreipti dėmesį į išlaukos laikotarpį (tai laikas nuo paskutinio veterinarinio vaisto naudojimo gyvūnams iki maisto produktų iš tų gyvūnų gavimo). Šis laikotarpis būtinas siekiant užtikrinti, kad maisto produktuose nebūtų aptinkama veterinarinių vaistų likučių.
Veterinarijos specialistai primena, kad norint saugiai ir efektyviai gydyti ir saugoti gyvulius, reikia naudoti tik vaistus, kurie įtraukti į Veterinarinių vaistų registrą (http://vetlt1.vet.lt/vr/Default.aspx). Kovai su vabzdžiais ūkinių gyvūnų laikymo vietose (pvz., tvartuose) taip pat turi būti naudojami tik autorizuoti ar registruoti biocidiniai produktai (https://biocidai.nvsc.lt/
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prisiminė, kaip Nemunas ties Kaunu užšaldavo dar lapkritį
Praeityje Lietuvos klimatas buvo kur kas šaltesnis. Kai kuriais metais meteorologinė žiema prasidėdavo dar lapkričio pradžioje, o vandens telkiniai ir net upės užšaldavo lapkričio viduryje. Taip buvo nutikę ne kartą XIX a. pabaigoje. &S...
-
VSTT atsako vėjo parkų vystytojams – erelius rėksnius būtina saugoti2
Vėjo parkų vystytojams skundžiantis, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) saugodama mažuosius erelius rėksnius blokuoja vėjo parkų statybas, pastaroji pareiškė, kad šiuos erelius būtina saugoti. ...
-
Gamtininkas prabilo apie žiemos planus: baltos Kalėdos – tik svajonė?2
Pastaruoju metu dažniau skundžiamės dėl orų nei jais džiaugiamės ir neretai kaltiname sinoptikus už netikslias prognozes. Vis dėlto, jų kaltinti nereikėtų – tiksliai numatyti orus kelioms dienoms į priekį yra sudėtinga net šiandien....
-
Pradedamas lesyklėlių sezonas2
Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto mokslininkas, ornitologas Julius Morkūnas tvirtina, kad šaltuoju metų laiku sparnuočius maitinti reikia, tik maistas jiems turi būti tinkamas ir lesyklėlės pritvirtintos saugioje vietoje, kur jų negalėtų ...
-
Islandijoje dėl vulkaninio išsiveržimo teko evakuoti kaimą
Pietvakarių Islandijoje vėlyvą trečiadienį buvo evakuotas vienas žvejų kaimas ir turistų pamėgta vieta, toje vietovėje septintą kartą per metus prasidėjus vulkaniniam išsiveržimui, pranešė pareigūnai. ...
-
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas, bus įsteigti nauji draustiniai3
Lietuvoje plečiamas saugomų teritorijų tinklas – trečiadienį Vyriausybė nusprendė Asvejos, Kurtuvėnų ir Anykščių regioniniuose parkuose įsteigti naujus draustinius bei plėsti esamas teritorijas. ...
-
Tyrimas atskleidė, kas kasdien pražudo milijonus bičių2
Neseniai Jutos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad greitkeliuose automobiliai kasdien pražudo milijonus bičių. Remdamiesi vidutinio paros eismo intensyvumo vertėmis, mokslininkai paskaičiavo, kad per vieną šešių mėnesi...
-
Vilniaus zoologijos sode gimė surikatų jaunikliai2
Vilniaus zoologijos sode „Zoopark“ gimė du plonauodegių surikatų (lot. Suricata suricatta) jaunikliai. Šiuo metu mažyliai jau drąsiai tyrinėja aplink esantį pasaulį, susipažįsta su prižiūrėtojais ir lankytojais. ...
-
Supermėnulio šou: paskutinis šansas šiais metais
Dangaus stebėjimo entuziastai šią savaitę turi šansą „sugauti“ paskutinįjį supermėnulį šiais metais. Kito tokio reginio dar teks palaukti beveik metus. Tai bus ketvirtasis ir paskutinis šių metų supermėnulis, ...
-
Vyriausybė nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį1
Vyriausybė trečiadienį nutarė išplėsti Širvintos kraštovaizdžio draustinį. ...