Šiuo metu didėjant peršalimo ligų skaičiui, dažnai įprastą peršalimą galima sumaišyti su grėsminga liga – kokliušu. Kokliušas ypač pavojingas naujagimiams ir pirmųjų gyvenimo mėnesių kūdikiams.

Dėl neigiamo visuomenės požiūrio į skiepus, sumažėjus kokliušo vakcinacijos apimtims, net ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse taikant visas šiuolaikines gydymo priemones, labai padaugėjo sergančiųjų kokliušu ir mirčių nuo šios ligos.

Pranešime spaudai skelbiama, kad Vilniaus mieste 2011 m. užregistruota 16 vaikų kokliušo atvejų. Palyginti su 2010 metais (registruoti aštuoni kokliušo atvejai), sergamumas kokliušu išaugo du kartus. Vilniaus mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, dažniausiai kokliušu sirgo kūdikiai iki penkių mėnesių amžiaus ir paaugliai. Tačiau ne visada kokliušas atpažįstamas ir registruojamas, todėl ne visi atvejai patenka į statistiką.

Žmogus yra vienintelis kokliušo rezervuaras ir infekcijos šaltinis. Ligos užkratas perduodamas oro lašeliniu būdu, o sukėlėjas dauginasi kvėpavimo takų gleivinių paviršiuje. Kosint, čiaudint sukėlėjas plinta 2-3 metrų atstumu. Užsikrečia tik artimai bendraujantys asmenys.

Užsikrėtęs kokliušo sukėlėjais, vaikas suserga per 6–20 dienų (vidutiniškai per 9–10 dienų). Šios ligos trukmė labai ilga – vaikai gali sirgti daugiau nei tris savaites. Imliausi yra neskiepyti ar netinkamai paskiepyti vaikai. Be to, skiepai apsaugo žmogų nuo kokliušo ne daugiau kaip 10 metų.

Sergančiuosius būtina izoliuoti nuo mažų vaikų ne mažiau penkioms dienoms nuo gydymo antibiotikais pradžios, o asmenis, negydomus antibiotikais – trims savaitėms. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kūdikių, gimdymo namuose, vaikų ligų skyriuose turi būti izoliuojami visi sergantys vaikai ir suaugusieji.