Genetiškai modifikuoti organizmai: mitai ir tikrovė

Bet koks genetiškai modifikuotas organizmas (GMO) yra neabejotinai pavojingas žmogui. GMO jau naudoja Lietuvos ūkininkai. Be GMO pasaulis mirtų badu.

Tokie stereotipai jau sklando internete ir žmonių pokalbiuose, o informacijos lietuvių kalba vis dar nėra daug. Biochemikas dr. Audrius Misiūnas GRYNAS.lt skaitytojams siūlo dar kartą prisiminti, kas tas GMO ir „su kuo jis valgomas“.

Kas yra GMO?

Trumpai tariant, genetiškai modifikuoti organizmai gaunami remiantis genetiniais inžinerijos metodais. Visa informacija apie, pavyzdžiui, gėlės žiedo spalvą, kvapą ir t.t. yra saugoma augalo genuose. Informacija užkoduota ilgoje DNR grandinėje. Visi gerai žinome, kad kukurūzų burbuolė yra geltonos spalvos. Tačiau, pasitelkę genetinės inžinerijos metodus, mes galėtume pakeisti burbuolės spalvą iš geltonos į mums patinkančią kitą spalvą, tarkime juodą, raudoną ar pan.

Tuomet mes turėtume iškirpti dalį DNR molekulės sekos - būtent tą, kuri atsakinga už geltonos spalvos buvimą. Vėliau genetinės inžinerijos būdu įterpiamas kitas DNR fragmentas, kuris suteiktų burbuolei spalvą. Tokiu būdu dirbtinai sukonstruojame kitą DNR grandinę, kuri jau bus vadinama rekombinantine DNR.

Mitas Nr. 1. GMO kūrimo procesas yra nesaugus

Vienas pirmųjų GMO darbų 1973 m. buvo atliktas su E. coli bakterija, į kurią buvo įterptas Salmonella genas. Tačiau jau po poros metų pradėta kalbėti apie naujai sukurtų organizmų pavojų kitiems organizmams. Buvo atlikti pirmieji moksliniai tyrimai, kurie patvirtino, jog naudoti rekombinantinę DNR yra saugu. 1978 m. pritaikius technologijas iš rekombinantinės E. coli gautas pirmasis produktas – žmogaus baltymas insulinas, kuris dabar plačiai naudojamas medicinos pramonėje ir yra visiškai saugus.

Kitas pavyzdys: vienas pirmųjų Brazilijos rinkose pasirodęs GMO produktų buvo sojų pupelės (komerciškai žinomos kaip „Roundup ReadyTM soybean“ vardu), jos ypatingos tuo, kad užauginamas gausesnis augalo derlius. Norint gauti rekombinantinę DNR, į grandinę buvo įterpta dalis DNR fragmento iš žiedinio kopūsto, kita DNR fragmento dalis iš petunijos hibrido EPSPS ir galiausiai meksikietiško kaktuso genas. Taigi pats GMO kūrimo procesas gali būti saugus.

Mitas Nr. 2: GMO kelia pavojų žmonių sveikatai

Šiandien plačiai dar nėra žinoma, ar sukurti GMO kelia pavojų mūsų sveikatai. Šiandien yra atlikta pakankamai mažai mokslinių tyrimų ir paprasčiausiai reikia, kad praeitų 20-50 metų, kuomet galėtų pasireikšti GMO šalutinis poveikis mums ar kitiems gyviems organizmams.

Negalime atmesti galimybės, kad būtent dėl GMO gali susidaryti kiti junginiai, kurie gali pasireikšti kaip alergenai ar būti nuodingi. Pavieniai atvejai jau yra žinomi. Naujai sukurtų GMO poveikis mūsų organizmui dar nėra gerai ištirtas, tokie tyrimai reikalauja finansinių ir žmogiškųjų resursų. Todėl visuomenė turėtų būti informuota apie tai, ar parduodamas produktas turi GMO ar ne, tuo pačiu suteikiama teisė žmogui pačiam spręsti, ar vartoti produktus turinčius GMO, prisiimant riziką asmeniškai. Tai numato ES teisinė bazė, kurioje keliami griežti reikalavimai genetiškai modifikuotiems organizmams. Reikalaujama, kad maisto produktai ir gyvulių pašarai, kurie yra sudaryti iš GMO arba kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, būtų ženklinami, jeigu šie GMO yra pateikti į Europos rinką pagal Bendrijos teisės aktų nuostatas.

Nr. 3: be GMO pasauliui neužtektų maisto

Viena svarbiausių priežasčių, kodėl GMO kūrimas tebevyksta – demografinis augimas. Pastaruoju metu sparčiai auga žmonių populiacija, vienareikšmiškai auga ir maisto produktų poreikis. Ypač didelis maisto stygius jaučiamas trečiojo pasaulio šalyse. Todėl daugelis kultūrinių augalų, tokių kaip soja, ryžiai, kukurūzai ir rapsai yra genetiškai modifikuojami, siekiant pagerinti kai kurias jų savybes. Pavyzdžiui, išauginamas didesnis sojų pupelių derlius, ant vieno kukurūzo stiebo subrandinama kelis kartus daugiau  burbuolių ir panašiai. Kadangi žemdirbystei tinkamų plotų mažėja, GMO būtų viena iš alternatyvų sprendžiant šią opią problemą.

Nr. 4: genetinės inžinerijos būdu galime gauti gyvybiškai svarbius vaistus

Tikrai taip. Kaip ir minėta vienas pirmųjų tokių vaistų gauta 1973 metais – insulinas. Yra žinoma, kad kai kuriais atvejais yra sudėtinga susintetinti vaistus paprastuoju būdu, o tai gan palengvina genetinės inžinerijos metodai.

Nr. 5: neįmanoma nustatyti, ar maisto produkte yra GMO (jeigu to nenurodo gamintojas)

Ne. Šiuo metu yra pakankamai gerai išvystyti genetiškai modifikuotų organizmų nustatymo analizės metodai. Kasdien yra sukuriama vis daugiau genetiškai modifikuotų organizmų, todėl analizių skaičius sparčiai auga. Pastaruoju metu kuriami nauji ar patobulinami senesni metodai, leidžiantys nustatyti, ar šalia natūralaus produkto yra GMO.

Neatmestina galimybė, jog GMO nustatymas ir viešinimas visuomenei gali būti apribotas ir dėl komercinių paskatų. Šiomis dienomis GMO rinkos sparčiai plečiasi ir gamintojai gali daryti vis didesnį spaudimą vyriausybėms, nutylint kai kuriuos faktus, dėl pačių gamintojų komercinės naudos.

Nr. 6: Lietuvoje niekas nekontroliuoja ir neturi įrankių nustatyti ar įvežamas produktas yra GMO

Tai netiesa. Lietuvoje GMO ar jų produktų teikimo į rinką valstybinę saugos ir naudojimo laboratorinę kontrolę atlieka Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI).

Laboratorijoje atliekama tam tikrų produktų kontrolė. NMVRVI duomenimis, didžiąją dalį GMO tyrimų sudaro sojos ir jos produktų (siekia net 51 proc.), kiek mažiau - kukurūzų ir jų produktų, rapso ir jo produktų bei ryžių tyrimai. Vieno mėginio ištyrimas kainuoja nuo 400 iki 600 litų.

Daugeliu atvejų, tyrimai buvo inicijuoti importo ir inspekcijos kontrolės, kitais atvejais – savikontrolės, tirti pašarų mėginiai, atliktas kvalifikacinis tikrinimas ir aplinkos kontrolės tikslais:

2004 – 2009 m.NMVRVI duomenimis, 86 proc. tirtų mėginių genetinė modifikacija nenustatyta. Genetinės modifikacijos kiekis, viršijantis 0,9 proc., nustatytas 8,5 proc. tirtų mėginių, GM kiekis nuo 0,1iki 0,9 proc. nustatytas 5,5 proc. mėginių. Dažniausiai buvo nustatyta GM sojos, pašaruose dažnai aptinkama GM kukurūzų.

Produktų, savo sudėtyje turinčių genetiškai modifikuotų organizmų, sąrašai nuolat atnaujinami, papildomi, informaciją apie tai galima rasti VMVT internetiniame puslapyje (www.vet.lt).

Nr. 7: Lietuvoje jau auginamas GMO

Nuo 2010 m. Europos sąjungoje yra svarstoma direktyva, kuria siekiama nustatyti teisinį pagrindą, kad ES valstybėms būtų uždrausta savo teritorijoje auginti GMO. Kadangi Lietuva yra ES narė, tad mūsų šalyje kol kas taip pat nėra uždrausta auginti genetiškai modifikuotas kultūras. Tačiau, pasak leidimų išdavimą kontroliuojančios Aplinkos ministerijos (AM), pastaruoju metu AM yra pasisakiusi griežtai prieš GMO kultūrų auginimo legalizavimą mūsų šalyje. Todėl šiandien nėra išduota nė vieno leidimo, suteikiančio teisės auginti GMO.

Kas galėtų paneigti, ar nesąžiningi ūkininkai, slapta įsigiję sėklų, negali daryti savo juodų darbų? AM kreipėsi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą ir Valstybinės augalininkystės tarnybą, dėl mėginių paėmimo ir ištyrimo. Pirmieji mėginiai iš skirtingų Lietuvos rajonų buvo paimti 2011 m. rudenį, tačiau pasėliuose genetinės modifikacijos nebuvo aptiktos.

Nr. 8: amerikiečiai vartoja daug GMO, todėl yra nutukę

Tokia versija turi pagrindo. Mes iš maisto produktų pasisaviname baltymus, angliavandenius, riebalus bei kitas vertingas medžiagas. Tačiau po genetinės modifikacijos, šalia šių medžiagų gali susidaryti ir pašalinių, kurių neaptiktume pirmtakuose, o šie gali turėti įtakos mūsų išvaizdos pokyčiams ar pakeisti savijautą. Kitais atvejais, nebūtinai pašalinės medžiagos gali daryti įtaką mūsų organizmo pokyčiams. Elementarus mums labai svarbių maistinių medžiagų (baltymų, riebalų, angliavandenių) santykio pokytis jau gali turėti įtakos mūsų svorio kitimui.

Kategoriškai patvirtinti ar paneigti neįmanoma, kadangi dar nėra atlikti detalūs tyrimai.

Nr. 9: GMO pagalba galima sukurti gyvūnus-„pabaisas“

Gal tai skamba lyg iš mokslinės fantastikos srities, tačiau nė vienas iš mūsų negali būti tikras, kad bekuriant GMO galime tyčia, ar visai to nežinodami, sukurti tai, ko nesitikėjome – nuodingas daržoves ar neprognozuojamus gyvius, nes teoriškai tai yra įmanoma padaryti. Kai GMO kūrimo mastai auga, jų kontrolė taip pat sunkėja.

Ar aš atsisakyčiau GMO?

Mokslo pasiekimai turi dvi medalio medalio puses. Kuomet kalbama apie GMO kaip būdą, leidžiantį padidinti produktyvumą, skonines savybes ar estetinį vaizdą, aš kategoriškai atsisakyčiau GMO kūrimo ir vartojimo – man paprasčiausiai tai nepriimtina ir noriu, kad būtų ieškoma ekologiškesnių būdų didinti maisto pasiūlą. Tačiau neprieštarauju GMO naudojimui, kuriant vaistus nuo mirtinos ligos.

Manau, su kai kuriomis mintimis sutiksite, kitas bandysite užginčyti, tačiau reikėtų atminti, kad gamta ir tai, kas joje sukurta yra labai jautri ir labai trapi esybė. Todėl, bet koks įsikišimas turi būti daug kartų apmąstytas. Nes sugriauti yra žymiai lengviau nei atstatyti iš naujo.