Pernai laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams buvo vidutiniškai 6,7 tūkst., tai yra 14,3 procento daugiau nei 2009 m.

2009 m. laisvų darbo vietų buvo 5,8 tūkstančio, pranešė Statistikos departamentas.

Per metus labiausiai padaugėjo laisvų darbo vietų įrenginių, mašinų operatoriams ir surinkėjams – 0,6 tūkst., paslaugų sektoriaus ir parduotuvių bei turgaviečių darbuotojams – 0,4 tūkst.

Pagal ekonominės veiklos rūšis per metus padaugėjo laisvų darbo vietų prekyboje – 0,5 tūkst., transporte ir saugojime – 0,4 tūkst.

2010 m. daugiausia laisvų darbo vietų buvo specialistams – 1,7 tūkst. (25 proc. visų laisvų darbo vietų), įrenginių, mašinų operatoriams ir surinkėjams – 1,5 tūkst. (23 proc.), kvalifikuotiems darbininkams ir amatininkams – 1 tūkst. (15,5 proc.). Mažiausiai laisvų darbo vietų 2010 m. buvo kvalifikuotiems prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkams – tik 0,2 procento visų laisvų darbo vietų.

Pagal ekonominės veiklos rūšis daugiausia laisvų darbo vietų 2010 m. užfiksuota pramonėje – 1,7 tūkst. (26 proc. visų laisvų darbo vietų), prekyboje – 0,8 tūkst. (12,1 proc.), transporte ir saugojime – 0,7 tūkst. (11 proc.). Mažiausiai laisvų darbo vietų 2010 m. buvo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje – 0,7 procento visų laisvų darbo vietų.

2010 m. laisvų darbo vietų lygis šalyje sudarė 0,6 procento, arba 0,1 procentinio punkto daugiau nei 2009 m.

Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2010 m. buvo šiose profesijų grupėse: įrenginių, mašinų operatorių ir surinkėjų – 1,4 procento, kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų – 0,7 procento. Žemiausias laisvų darbo vietų lygis 2010 m. buvo kvalifikuotų prekinio žemės ūkio ir žuvininkystės darbininkų grupėje – 0,2 procento.

Pagal ekonominės veiklos rūšis aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2010 m. buvo finansinėje ir draudimo veikloje – 1,4 procento, pramonėje, transporte ir saugojime, informacijos ir ryšių įmonėse bei viešajame valdyme ir gynyboje; privalomajame socialiniame draudime – po 0,9 procento. Žemiausias laisvų darbo vietų lygis buvo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje bei švietime – po 0,2 procento.