Finansų ekspertai įsitikinę, kad valdžia neturėtų mažinti pensijų bei skubėti nekilnojamojo turto ir automobilio mokesčiais apmokestinti visus šalies gyventojus, tačiau sutinka, kad motinystės pašalpas apkarpyti reikia.

Valdantiesiems, ketinantiems įvesti nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius, žurnalo "Veidas" kalbinti analitikai siūlo pasidomėti, kaip šie mokesčiai veikia kitose šalyse, kas juos moka ir kas atleisti bei kokios taikomos kitos lengvatos.

SEB banko prezidento patarėjo Gitanas Nausėda nėra prieš nekilnojamojo turto mokestį, tačiau jis abejoja politikų manymu, kad mokestis biudžetui pridės daug pajamų: "Juo neturėtų būti apkrauta didžioji dalis visuomenės, bet valdančiosios koalicijos politikai mano, kad tą mokestį, tegul ir nedidelį, reikia įvesti visiems. Manau, tai būtų gana pavojingas būdas ir su juo nesutikčiau".

Swedbank Markets" tarnybos vadovo Lietuvoje Tomas Andrejauskas sako, kad dėl nekilnojamojo turto mokesčio visuomenė turi iš anksto žinoti, kaip būstas būtų apmokestinamas. "Automobilių mokesčiai yra daugelyje šalių, o vadinamasis degalų bako mokestis skatintų pirkti taupesnius automobilius, pamažu pereiti prie elektromobilių".

"Parex" banko valdybos pirmininkės Alma Vaitkunskienė įsitikinusi, kad žalieji, t.y. automobilių, mokesčiai būtų lašas jūroje, nes visuomet atsiranda įvairių išlygų, o norint įvesti nekilnojamojo turto mokestį, reikia tinkamo jo įvertinimo, nes jau yra precedentas - vykdant pirminį valstybės turto privatizavimą jis nebuvo įvertintas tinkama verte. "Čia pavyzdys galėtų būti Rygoje įdiegtas mokestis už prastai prižiūrimą nekilnojamąjį turtą.Turėtų būti apmokestinamas tik neprižiūrimas, netinkamai naudojamas ir akivaizdžiai perteklinis turtas", - siūlo A.Vaitkunskienė.

Bankiningai vieningai sutaria: pensijų mažinti negalima, bet motinystės išmokas reiktų, nes tokias dideles mokėti biudžete nėra pinigų.

"Negali būti nė kalbos, atvirkščiai - artimiausiu metu reikės parengti kompensacinį mechanizmą, kaip jos (pensijos - BNS) bus grąžinamos", - sako G.Nausėda.

Pasak jo, vaiko auginimo pašalpų palyginimas su Vakarų ar Skandinavijos valstybėmis kelia minčių. "Dabartinės išmokos gerina demografinę padėtį, bet klausimas, ar valstybė gali sau šiandien tai leisti", - sako jis.

A.Vaitkunskienė įsitikinusi, kad žadanti mažinti išmokas motinoms valstybė turėtų papildomai pagalvoti apie dar detalesnę šeimos ir šeimos gausėjimo skatinimo programą.