- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Macroscope“ atlikto tyrimo duomenimis, daugelis aukštesnes pajamas gaunančių individualių namų gyventojų suvokia alternatyviosios energetikos diegimo būtinybę.
87 proc. respondentų mano, kad alternatyvioji energetika po 15 metų bus artimas ir savaime suprantamas dalykas, o kas antras apklaustasis jau yra svarstęs šių sistemų įsidiegimą. Tačiau diegti alternatyviosios energetikos sistemas dar yra delsiama.
„Tyrimo rezultatai nuteikia gana optimistiškai ir galima teigti, kad rinka yra pasiruošusi, tačiau šiuo metu gyventojai dar laukia labiau suprantamos informacijos ir politinių sprendimų“, - teigia tyrimą užsakiusios kompanijos „Viessmann“ pardavimų vadovas Žygimantas Maleckas.
Daugiau nei 74 proc. apklaustųjų trūksta aiškios ir suprantamos informacijos apie alternatyviąją energetiką, taip pat daugiau nei 90 proc. sistemų įsirengimą paskatintų dalinis jo kompensavimas, o 73 proc. – galimybė pagamintą energiją parduoti elektros tinklams.
„Tendencijos rodo, kad atsinaujinančios energetikos sistemos jau gali konkuruoti su kai kuriomis tradicinėmis, tačiau trūksta valstybės pagalbos – individualių namų šeimininkai vis dar nepatenka į esamas ir ruošiamas paramos schemas. Tuo tarpu gyventojų švietimo būtinybę dar labiau sustiprina faktas, kad su informacijos stoka teigia susiduriantys turintieji geras pareigas ir aukštąjį išsilavinimą – dauguma šio tyrimo respondentų“, - teigia Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros doc. dr. Giedrius Šiupšinskas.
Trečdalis apklaustųjų mano, kad po 50 metų Lietuvoje nuo 50 iki 100 proc. namų bus naudojami alternatyvieji energijos šaltiniai.
Svarbiausias respondentų nurodomas atsinaujinančios energetikos sistemų naudojimo veiksnys yra autonomiškumas ir nepriklausomybė nuo brangstančio tradicinio kuro: 4-5 balų skalėje šį kriterijų įvertino 94 proc. apklaustųjų.
Taip pat svarbi yra nedidelė energijos kaina atsipirkus įrangai (81,7 proc.) ir ekologiškumas (80,8), o optimalus šių sistemų atsiperkamumo terminas – 6-10 metų (47 proc.).
Vis dėlto neišprusimą energetiniais klausimais dar rodo tai, kad net 75 proc. respondentų šiuo metu neturi parengtų savo namų energetinio efektyvumo planų.
„Kalbant apie bet kokios šildymo sistemos atsiperkamumą, gyventojai dėl informacijos ir projektuotojų kvalifikacijos trūkumo kol kas dažnai neįvertina vieno svarbaus aspekto – apie investicijas į alternatyviosios energetikos sistemas reikia mąstyti namo projektavimo stadijoje, t.y. ne tik galvoti apie numatomas įrengti sistemas, bet ir projektuojant namus mažinti paties pastato energijos poreikį,“ - teigia G. Šiupšinskas.
Tyrimą „Viessmann“ užsakymu atliko socialinių ir rinkos tyrimų kompanija „Macroscope tyrimai“. Juo buvo siekiama nustatyti aukštesnes pajamas gaunančių asmenų, ypač individualių namų savininkų, požiūrį į atsinaujinančios energijos sistemas namams. Tyrimo metu buvo apklausta 360 respondentų, tarp kurių daugiausia 40-59 amžiaus, turintys aukštąjį išsilavinimą, gyvenantys Vilniuje ir gaunantys didesnes nei 3000 Lt pajamas per mėnesį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...