Ne taip kaip Vakarų šalių lyderiai, Rusijos oficialūs asmenys itin santūriai reaguoja į įvykius Libijoje, apsiribodami atsargiais komentarais, rašo britų visuomeninio transliuotojo BCC naujienų svetainė.
Rusijos prezidentas, šalies ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras kol kas nepareiškė savo požiūrio į tai, kad sukilėlių būriai užėmė Tripolį.
"Interfax" cituoja nenurodyto Rusijos URM pareigūno žodžius, kad ministerija "atidžiai stebi situacijos raidą Libijos sostinėje" ir kad Rusijos ambasados Tripolyje darbuotojų saugumas gerai užtikrintas.
Į BBC prašymą, kad Rusijos URM pateiktų oficialų savo pozicijos komentarą, atsakymo kol kas negauta.
Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas paaiškino Rusijos užimtą neutralią poziciją tuo, kad Libijos opozicionieriai "neturi stabilios politinės platformos".
Labai simboliška, kad M.Kadhafi režimas griuvo tą pačią dieną, kai prieš 20 metų Maskvoje sužlugo Valstybinis nepaprastosios padėties komitetas (GKČP).
Pasaulis vientisas, ir viskas jame tarpusavyje susiję. Jame daugybė problemų ir prieštaravimų, bet pagrindinis istorijos turinys - tai pasaulinė laisvės ir tironijos kova, kuri gali įgauti ir taikų, ir smurtinį pobūdį, o kiekviena atskira šalis - tik vienas šios kovos teatrų, rašo BBC savo komentare.
Tad, sakoma komentare, šiandien Tripolyje pasiekė pergalę tas pats reikalas, kuris prieš 20 metų pasiekė pergalę Maskvoje.
Vis dėlto kalbėti ką nors apie Libijos ateitį sudėtinga. Bet kaip rodo Irako, Egipto ir Tuniso pavyzdžiai, vargu ar ten greitai ateis gerovė, taika ir klestėjimas.
Ir todėl tikėtis naudingo ekonominio bendradarbiavimo su Libija ir turtingų sutarčių tikriausiai neverta net Vakarams, kurie padėjo Libijos opozicijai, o Rusijai - juo labiau.
Ginčą sukėlusi problema
Libijos problema per ketverius metus buvo vienintelė, dėl kurios Rusijoje kilo atviras ginčas tarp valdančiojo tandemo narių.
Premjero Vladimiro Putino poziciją galima pavadinti ideologine: Rusija didžioji valstybė, ir ji neturi leisti to pamiršti. Jeigu Vakarai sako "balta", mes iš principo turime atsakyti "juoda".
Tuo tarpu prezidento Dmitrijaus Medvedevo poziciją galima laikyti pragmatiška. Jeigu, nepriklausomai nuo mūsų požiūrio į M.Kadhafi, išgelbėti jo režimo negalime, vadinasi teisingiau bus pareikšti, kad su įvykiais Libijoje mūsų neturime nieko bendra, mes neremiame Vakarų ir nedalyvaujame jų operacijoje. Tegu jie daro viską, kas jiems atrodo būtina, ir patys atsako už padarinius, kad ir kokie jie būtų.
Šiandien galima sakyti, kad D.Medvedevo taktika pasiteisino.
M.Kadhafi sužlugo - ir būtų sužlugęs nepriklausomai nuo to, ką būtų dariusi ar ko būtų nedariusi Rusija, bet Maskva sugebėjo nesugadinti dėl to savo santykių su visu pasauliu.
Pasak K.Kosačiovo, Rusija pripažįsta tarptautinės teisės viršenybę, o tai reikalauja atsisakyti tiesioginio kišimosi į įvykius kitoje šalyje.
"Tik Libijos liaudis turi teisę spręsti savo šalies likimą, ir su bet kuriuo rezultatu Rusija turės sutikti. Tik nereikia su tuo skubėti", - mano deputatas.
Dar vieno parlamentaro Semiono Bagdasarovo nuomone, M.Kadhafi režimo žlugimas buvo seniai nulemtas, nes kovojančios jėgos labai nelygios.
Deputatas mano, kad anksčiau ar vėliau Rusija bus priversta pripažinti tą vyriausybę, kuri bus sudaryta Tripolyje, bet jam kelia nerimą tai, kad Libija gali pakartoti Irano likimą.
"Pusiausvyra Libijoje buvo pažeista - ir tarp genčių, ir tarp asmenybių, ir bet kokia. Negana to, sukilėlių pusėje kariavo kai kurie radikalių teroristinių organizacijų nariai. Bijau, kad jų vidaus santykių aiškinimasis gali užsitęsti, ir tai bus gana liūdna ir Libijos liaudžiai, ir kai kurioms kitoms gretimoms šalims", - sakė S.Bagdasarovas interviu BBC.
Drauge jis mano, kad apskritai naujos Libijos vadovybės tarptautinė kryptis bus provakarietiška, ir Rusijai, matyt, jau nebepavyks susigrąžinti prarastas pozicijas.
Naujausi komentarai