Davidas Gerbi yra 56 metų psichoanalitikas, bet Libijos sukilėliams jis - "revoliucijos žydas", grįžęs į tėvynę po 44 metų išeivijoje, padėjęs nuversti Muamarą Kadhafi ir ėmęsis misijos, kuri gali būti dar sunkesnė.

Tas darbas prasidėjo sekmadienį, kai D.Gerbi paėmė į rankas kūjį ir ėmė daužyti betono sieną. Už tos sienos - įėjimas į griūvančią Tripolio pagrindinę sinagogą, nenaudojamą nuo pat to laiko, kai M.Kadhafi atėjęs į valdžią išvarė mažą Libijos žydų bendruomenę.

D.Gerbi trenkė į sieną, pasimeldė ir pravirko.

„Kadhafi bandė ištrinti atsiminimus apie mus. Jis bandė išnaikinti nuostabią kalbą. Jis bandė išnaikinti žydų tautos religiją, - sakė D.Gerbi, kurio šeima į Italiją pabėgo, kai jam buvo 12 metų. - Noriu sugrąžinti mūsų palikimą, noriu suteikti Libijos žydams galimybę sugrįžti“.

D.Gerbi prireikė ne vienos savaitės, kol jis gavo naujųjų Libijos valdytojų leidimą pradėti atstatyti sinagogą. Jos atkūrimas yra dalis didesnio tikslo skatinti naujojoje Libijoje toleranciją judaizmui ir kitoms religijoms.

D.Gerbi šeima į Romą pabėgo 1967 metais, kai kilo arabų pyktis dėl karo, kurio metu Izraelis užėmė Vakarų Krantą, Rytų Jeruzalę ir Gazos Ruožą. Po dvejų metų M.Kadhafi išvarė iš šalies visą likusią Libijos žydų bendruomenę, kurią vienu metu sudarė maždaug 37 tūkst. žmonių.

Pirmieji žydai į dabartinės Libijos teritoriją atvyko maždaug prieš 2,3 tūkst. metų. Jie kūrėsi daugiausia pakrantės miestuose, tokiuose kaip Tripolis ir Bengazis, ir gyveno valdant romėnams, Osmanų imperijos turkams, italams, o galiausiai - nepriklausomos arabų valstybės valdžiai.