Ispanijos dešinieji sekmadienį parlamento rinkimuose gali tikėtis triuškinamos pergalės, kurią nulemtų visuomenės pasipiktinimas dėl ekonomikos nuosmukio ir skolų krizės, kuri jau išvertė iš postų keletą euro zonos šalių lyderių.

Gatvių protestai ir audra skolų rinkoje persekiojo valdančiuosius socialistus iki paskutinės akimirkos prieš balsavimą, kurį, kaip rodo apklausos, turėtų neginčijamai laimėti opozicinė Liaudies partija, vadovaujama Mariano Rajoy.

Nors 56 metų M.Rajoy'ų net daugelis jo šalininkų laiko necharizmatišku, jis užsitikrino platų palaikymą, žadėdamas atotrūkį nuo praeities, kad pagydytų ekonomiką ir sumažintų nedarbą, kuris dabar siekia 21,5 proc..

„Pasikeitimų išvakarės“, - skelbiama konservatyvios pakraipos dienraščio ABC pirmajame puslapyje po nuotrauka, kurioje besišypsantis M.Rajoy apsuptas jaunų Liaudies partijos šalininkų.

M.Rajoy smulkiau nėra aiškinęs nepateikė apie biudžeto išlaidų taupymo planus, bet analitikai tvirtina, kad sekmadienį vyksiančių rinkimų nugalėtojai turės skubiai imtis reformų ir sumažinti išlaidas, kad įtikintų pasaulio rinkas, jog Ispanija pasiryžusi grąžinti savo skolas.

Ispanijos ir Vokietijos, kuri laikoma kreditavimui saugia šalimi, obligacijų pajamingumo skirtumas likus kelioms dienoms iki rinkimų viršijo 500 bazinių punktų ir tapo rekordiniu nuo euro įvedimo.

Rinkimų „kampanija baigiasi, kai Ispanija įvaryta į kampą skolų krizės“, savo pirmajame puslapyje perspėjo kairiosios pakraipos dienraštis „El Pais“.
Panašus rinkos spaudimas anksčiau nulėmė vyriausybių žlugimą kitose pažeidžiamose euro zonos ekonomikose - Airijoje, Portugalijoje, Graikijoje ir Italijoje.

Apklausų rezultatai rodo, jog dabar veikiausiai atėjo Ispanijos eilė.
Tačiau naujoji Madrido vyriausybė turės veikti skubiai, kad išvengtų naujos rinkų rūstybės.

„Jeigu rinkos manys, jog naujoji vyriausybė neketina ryžtingai veikti, jos gali dar labiau padidinti (obligacijų pajamingumo) skirtumą“, - nurodė prekybos rūmų „IG Markets“ analitikas Danielis Pingarronas.

Iš tikrųjų M.Rajoy pažadėjo taupyti „visur“, išskyrus pensijas, kad Ispanija pasiektų užsibrėžtą tikslą - sumažintų 2012 metų biudžeto deficitą iki 4,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pernai deficitas siekė 9,3 procento.

„Mes ketiname vykdyti savo įsipareigojimus dėl deficito“, - M.Rajoy penktadienį sakė radijui „Onda Cero“.