Karvei baudžiamosios bylos neiškelsi

Se­na­ja­me Kė­dai­nių ke­ly­je įvy­ku­si eis­mo ne­lai­mė aki­vaiz­džiai by­lo­ja, kad gy­vu­lių su­kel­to­se ava­ri­jo­se ras­ti įvy­kio kal­ti­nin­kus - itin sunku.

Pa­ke­liui į Kė­dai­nius

Įp­ras­ta gir­dė­ti apie ne­blai­vių ir įžū­lių eis­mo da­ly­vių su­kel­tas ava­ri­jas, ta­čiau kur kas re­čiau pra­ne­ša­ma apie be prie­žiū­ros pa­lik­tų gy­vu­lių grės­mę. Sa­vait­ga­lį Kė­dai­nių ra­jo­ne įvy­kęs in­ci­den­tas dar la­biau ap­nuo­gi­no pa­sta­rą­ją pro­ble­mą.

Nak­tį iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­die­nį, tep­raė­jus pus­va­lan­džiui po vi­dur­nak­čio, ke­liu Raudondvaris-Babtai-Kėdainiai va­žia­vu­siai jau­nuo­lių tri­ju­lei ne­to­li La­bū­na­vos gy­ven­vie­tės ke­lią pa­sto­jo kar­vių ban­da. Ke­lio vi­du­ry­je sto­vi­nia­vę pa­lai­di gy­vu­liai, į juos ar­tė­jant au­to­mo­bi­liui, ne­pa­sit­rau­kė. Nors grei­tis, anot nu­ken­tė­ju­sių­jų, ne­bu­vo di­de­lis, ta­čiau iš už kal­niu­ko iš­ni­ru­sio au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jui stab­dy­ti jau bu­vo per vė­lu - trans­por­to prie­mo­nė rė­žė­si į kar­vių ban­dą, kliu­dy­da­ma du gy­vu­lius.

„Vis­kas at­ro­dė, kaip su­lė­tin­ta­me fil­me. Dar da­bar prieš akis sto­vi ma­žiau­siai de­šimt gy­vu­lių. Po to - ke­li smū­giai, dūž­tan­čių stik­lų gar­sas ir pa­ži­ru­sios šu­kės. Ma­ne iš­ti­ko šo­kas, apė­mė ko­ne is­te­ri­jos prie­puo­lis. Sus­to­jus ne­to­li gy­vu­lių kai­me­nės, ėmiau va­ly­ti ir žer­ti nuo sa­vęs du­že­nas. Net­ru­kus pa­ju­tau, kad vie­na šu­kė įsmi­go į ko­ją," - pri­si­mi­nė prie­ki­nė­je ke­lei­vio vie­to­je sė­dė­ju­si au­to­mo­bi­lio šei­mi­nin­kė kaunietė Do­vi­lė Mi­ka­šaus­kai­tė.

Ieš­kos ža­los at­ly­gi­ni­mo

Vos prieš pu­sant­ro mė­ne­sio 23 me­tų mer­gi­nos įsi­gy­tas try­li­kos me­tų se­nu­mo „Maz­da MX-3" mar­kės au­to­mo­bi­lis įvy­kio me­tu bu­vo su­mai­to­tas be­veik neat­pa­žįs­ta­mai. Vie­nin­te­lė ne itin di­de­lė pa­guo­da ta­po tai, kad drau­di­mo bend­ro­vė­je dir­ban­ti jau­na vai­ruo­to­ja pa­si­rū­pi­no sa­vo pir­mą­jį au­to­mo­bi­lį ap­draus­ti Kas­ko drau­di­mu.

„Su­dau­žy­tas au­to­mo­bi­lis - ne vie­nin­te­lis nuo­sto­lis. Po ava­ri­jos man iš­duo­tas ne­dar­bin­gu­mo la­pe­lis. Jau ke­lios die­nos vis ne­ga­liu at­si­gau­ti nuo pa­tir­to šo­ko. Me­di­kų nu­ro­dy­mu, var­to­ju ra­mi­na­muo­sius. Ne­nu­lei­siu ran­kų ir ieš­ko­siu to ap­lai­daus ūki­nin­ko, ne­su­ge­bė­ju­sio pri­žiū­rė­ti po ke­lius be­si­bas­tan­čių sa­vo gy­vu­lių ir rei­ka­lau­siu iš jo at­ly­gin­ti ža­lą", - pri­slėg­tu bal­su pa­sa­ko­jo D.Mi­ka­šaus­kai­tė.

Mer­gi­na ne­slė­pė ap­mau­do ir dėl to­les­nių įvy­kių. Ji su nuo­skau­da pri­si­mi­nė akis­ta­tą su Kė­dai­nių ra­jo­no po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais. Anot jos, kar­tu su ko­le­ga į įvy­kio vie­tą at­vy­ku­siai pa­rei­gū­nei vei­kiau­siai la­biau rū­pė­jo ne įsi­gi­lin­ti į ava­ri­jos ap­lin­ky­bes ar nu­ra­min­ti šo­ko iš­tik­tus jos da­ly­vius, bet grei­čiau at­lik­ti for­ma­lu­mus ir iš ten pa­si­ša­lin­ti: „Te­le­fo­nu pra­ne­šus apie ava­ri­ją, po­li­ci­nin­kai nė ne­pak­lau­sė, ar mums rei­ka­lin­ga grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba. Ne­la­bai tai rū­pė­jo ir vė­liau."

Siū­lė ne­kel­ti pro­ble­mų

D.Mi­ka­šaus­kai­tė pa­sa­ko­jo iš po­li­ci­jos pa­rei­gū­nės iš­gir­du­si ra­gi­ni­mą „ne­da­ry­ti pro­ble­mų", mat tai esą su­žlug­dy­tų ir taip tik­riau­siai var­ga­nai be­si­ver­čian­tį ūki­nin­ką, ku­rio ta­pa­ty­bė vis dar nė­ra tiks­liai ži­no­ma. Nu­ken­tė­ju­sia­jai bu­vo pa­siū­ly­ta guos­tis bent tuo, kad au­to­mo­bi­lio re­mon­to iš­lai­das jai vis tiek at­ly­gins drau­di­kai: „Pa­rei­gū­nė ra­gi­no ra­šy­ti, kad mums nie­ko blo­go neat­si­ti­ko, o kai aš pa­prieš­ta­ra­vau, lie­pė iš­lip­ti iš po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lio ir ei­ti pas at­vy­ku­sius me­di­kus. Ji griež­tu to­nu pa­reiš­kė, kad ne­si­ti­kė­tu­me, jog dėl įvy­kio bus iš­kel­ta by­la."

Net­ru­kus at­vy­kę grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai D.Mi­ka­šaus­kai­tę nu­ve­žė į Kė­dai­nių li­go­ni­nę, kur pri­rei­kė su­tvars­ty­ti krau­juo­jan­čią ko­ją.

„Nak­tį pro ša­lį va­žia­vo ne vie­nas au­to­mo­bi­lis, ta­čiau vi­sų jų vai­ruo­to­jai tik smal­siai spok­so­da­vo į gu­lin­tį leis­gy­vį gy­vu­lį ir ne­to­lie­se sto­vin­tį su­dau­žy­tą au­to­mo­bi­lį, bet nie­kas nė ne­stab­te­lė­jo pa­klaus­ti, ar mums ne­rei­kia ko­kios pa­gal­bos," - nu­si­vy­lu­si kal­bė­jo mer­gi­na.

Kar­vės per­bri­do upę

„Kau­no die­nos" kal­bin­tas Pe­lėd­na­gių se­niū­nas Va­len­ti­nas Ta­mu­lis, ku­rio val­do­se įvy­ko ava­ri­ja, pa­sa­ko­jo pa­ts nak­tį nu­vy­kęs į ne­lai­mės vie­tą. Pa­siš­vies­da­mas pro­žek­to­riu­mi jis su­skai­čia­vo apie dvy­li­ka ne­to­li ke­lio laks­čiu­sių kar­vių. Vie­nos jų au­sy­je se­niū­nas įžiū­rė­jo re­gist­ra­ci­jos ženk­lą ir iš­siaiš­ki­no, kad tai - Jos­vai­nių se­niū­ni­jo­je įmo­nę įre­gist­ra­vu­sio ūki­nin­ko gy­vu­liai. Apie tai jis pra­ne­šė vie­ti­niams ve­te­ri­na­ri­jos spe­cia­lis­tams.

Te­le­fo­nu su­si­sie­kus su mi­nė­tu kar­vių šei­mi­nin­ku, šis pa­ti­ki­no, kad ava­ri­ją su­kė­lęs gy­vu­lys pri­klau­so ne jam: „Ne­nei­giu, kad tarp vi­sų ten laks­čiu­sių gal­vi­jų trys pri­klau­so ir man, ta­čiau au­to­mo­bi­lis kliu­dė tik­rai ne ma­no gy­vu­lį. Bu­vau nu­vy­kęs jo ap­žiū­rė­ti, bet jo­kio ženk­li­ni­mo au­sy­je ne­ma­čiau. Ma­no kar­vės ga­nė­si ki­to­je Ne­vė­žio pu­sė­je, bet ma­tyt, kad kaž­kur jos per­bri­do į ki­tą kran­tą ir nuė­jo ke­lio link."

Ne pir­mas kar­tas

Pa­na­šio­mis ap­lin­ky­bė­mis 2004 me­tų rugp­jū­čio 4-osios va­ka­rą ke­ly­je Vil­nius-Klai­pė­da į ava­ri­ją pa­te­ko ži­no­ma dai­ni­nin­kė Gin­ta­rė Ka­ra­liū­nai­tė ir jos drau­gas bei ma­ža­me­tis sū­nus. Tą­kart est­ra­dos at­li­kė­ja pa­ty­rė sun­kius su­ža­lo­ji­mus, dėl ku­rių at­si­dū­rė li­go­ni­nės rea­ni­ma­ci­jo­je.

Po ne­lai­mės praė­jus ke­tu­riems mė­ne­siams Ši­la­lės ra­jo­no apy­lin­kės pro­ku­ro­rai iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nu­trau­kė, mo­ty­vuo­da­mi, kad nei au­to­mo­bi­lį vai­ra­vu­sio dai­ni­nin­kės drau­go, nei į ke­lią iš­bė­gu­sių kar­vių šei­mi­nin­ko veiks­muo­se ty­či­nės kal­tės neap­tik­ta. Dėl ža­los nu­ken­tė­ju­sie­siems pa­siū­ly­ta kreip­tis į teis­mą ci­vi­li­ne tvar­ka.