Prizų dalybos pavertė pirmadienį linksmiausia savaitės diena


2006-12-12
Daiva VALEVIČIENĖ
Prizų dalybos pavertė pirmadienį linksmiausia savaitės diena

“Kauno dienos” prenumeratos loterijos laimėtojai vakar jau išpakavo gautas dovanas

Šeštadienį skaitytojai, ne tik visus metus prenumeravę laikraštį, bet ir pasistengę, kad jų prenumeratos kviteliai atsidurtų kaupiamosios loterijos būgne, itin atidžiai studijavo laimėtojų sąrašą. Kai kuriuos iš 76 laimingųjų teko paraginti anksčiau atsikėlusiems draugams, giminaičiams ar kaimynams.

Pagrindinio prizo, 2500 litų vertės kupono apsipirkti “Senukuose”, laimėtojas Jurgis Jonikas net įsigudrino iš pradžių ne pradžiuginti, o nuliūdinti žmoną. Vakar į redakciją sugužėję atsiimti laimėtų prizų “Kauno dienos” prenumeratoriai sunkiausia darbo diena laikomą pirmadienį praskaidrino geromis emocijomis.

Mėgino pašmaikštauti

“Pasakiau, kad laimėjome fotoaparatą”, - šypsosi Jurgis Jonikas. “Atšventus 70-metį, nelabai ką yra fotografuoti, tai džiūgauti nebuvo ko”, - pakomentuoja Apolonija Jonikienė. Kai vyras pasakė tiesą, Apolonija už tokius juokus nesupyko. Kitais metais jiedu švęs auksinį santuokos jubiliejų.

“Neturėjome, kur gyventi ir net į ką pagalbos kreiptis. Aš netekau mamos trejų metukų, o tėčio - aštuonerių. Vyras trimis etatais suvirintoju dirbo. Išeidavo į darbą 6 ryto, o sugrįždavo labai vėlai vakare. Auginome du sūnus. Vienas jų, nuo vaikystės silpnos širdelės, mirė sulaukęs 27-erių. Kito sūnaus dukrai jau 24-eri. Sulaukėme net proanūkio, jam trys su puse mėnesio”, - suspaudžia visą gyvenimą į kelias eilutes A.Jonikienė.

Garbaus amžiaus sulaukę žmonės, skaitantys “Kauno dieną”, kaip teigia, “visą gyvenimą”, ateina jos atsiimti į redakciją. “Vasarą mes praleidžiame sode, todėl prašau palikti mums visos savaitės laikraščius, atvažiuojame jų pasiimti. Skaitome tik šį vienintelį laikraštį ir džiaugiamės, kad jame randame informacijos apie viską, kas mums rūpi. Dar rūpi”, - šypsosi Jurgis ir Apolonija Jonikai.

Bendrovės “Kauno diena” generalinis direktorius Edmundas Kalinas pasidžiaugė, kad pagrindinis prizas atiteko ištikimiems laikraščio bičiuliams. Įteikęs jį ne laimėtojui, o jį atlydėjusiai žmonai, teiravosi, ar jie patenkinti, kad tai - kuponas, o ne koks nors vertingas daiktas.

“Apie remontą jau kelerius metus galvojome, šiek tiek jam pasitaupėme. Mūsų dviejų kambarių butas nėra apleistas, bet norėjome grindis pasikeisti, sienas vėl laikas perdažyti. Viską darysiu savo rankomis, todėl laimėtos sumos tikriausiai užteks”, - sako J.Jonikas. Jo žmona tuojau pat dalykiškai domisi, ar reikėsią pirkinius už 2500 litų iškart išsirinkti ir tai padaryti dar šiemet.

“Tikrai ne, voke yra čekiai po 100 ir 200 litų, o juos pakeisti į prekes bus galima visus metus”, - nuramino jau pradėjusius rūpintis laimėtojus “Kauno dienos” platinimo tarnybos viršininkas Vytautas Abakumas.

Nori skaityti kasdien

Bene pirmasis atsiimti burtų keliu atitekusio prizo - maišyklės atėjo Benjaminas Gečas. Nors “Kauno dieną” jis skaito 30 metų, loterijoje sako dalyvavęs tik trečią kartą. Tad laimėti ko nors dar nesitikėjo. “Laimėjęs apsidžiaugiau, toks daikčiukas virtuvėje tikrai pravers. Laikraštį užsiprenumeruoju į namus, nors dirbu čia pat, geležinkelyje. Į darbą šeštadienį nereikia eiti, o laikraštį skaityti noriu”, - sako B.Gečas.

Natalija Mizarienė, laimėjusi virtuvės kombainą, suglumo pamačiusi, kokią didelę dėžę jai teks namo gabentis. “Dar išvakarėse pagalvojau, kad kažką turiu laimėti. Prieš trejus metus “Kauno dienos” loterijoje esu išlošusi radijo aparatą. Su “Kauno diena” užaugau, ją dar mano tėvai nuolat skaitydavo. Skaitau viską, bet ypač domiuosi gyvūnais”, - sako N.Mizarienė. Moteris neslepia, kad galėtų skaityti laikraštį internete, tačiau jai labiau patinka į rankas paimti tikrąjį, popierinį, dienraščio variantą.

Alfonsas Mitkus, laimėjęs DVD grotuvą, sakė neskubėsiąs atiduoti jo sūnui ar anūkams. Pirmiausia išmėginsiąs pats, gal labai patiks, jei ras kur išsinuomoti jam įdomių įrašų. Trisdešimt penkerius metus “Kauno dieną” skaitantis statybininkas, mūrijęs gyvenamuosius namus Dainavos, Vilijampolės ir Šančių mikrorajonuose, sako, kad ką nors išlošti jam pasisekė pirmąsyk gyvenime.

Pagaliau nuvyks į sanatoriją

Laimutė Mačiulaitienė laimėtos mikrobangų krosnelės atvyko atsiimti su vyru Rolandu, žinojo, kad toks daiktas turėtų būti sunkus. Buvo galvoję apie tokį pirkinį, bet vis atidėliojo, juk prietaisas nėra pirmo būtinumo.

“Dažniausiai ja naudosis uošvė, žmonos mama, nes mes mažiau namie būname”, - sako Rolandas. “Suaugusiems vaikams irgi pravers, kai reikės ką skubiai pasišildyti. Mindaugui antradienį 21-eri sukaks, o Martynas - aštuoniolikos”, - sako L.Mačiulaitienė. Vieno iš sūnų draugė ir perskaitė laikraštyje apie laimėtą prizą.

“Laimėjau kuponą knygoms. Iškart eisiu į knygyną, pirksiu dovaną sūnui ir anūkei. Mantui jau nužiūrėjau leidinį apie statybas. Pradėjau projektuoti jam namą, tegu būna apsišvietęs užsakovas. Justinai - dvylika, ieškosiu jai įdomios enciklopedijos”, - sako projektuotoja Romualda Mačienė. Ji pasakoja, kad šiemet vos neužsisakė “Kauno dienos” du kartus. Užsiprenumeravusi laikraštį per vasarą skelbtą akciją, rudenį vėl atėjo to paties. “Gerai, kad platinimo tarnybos darbuotoja pasižiūrėjo kompiuteryje”, - juokiasi iš savo užmaršumo R.Mačienė.

Savaitgalis sanatorijos “Tulpė” liukso apartamentuose kliuvo Teresei Rimkienei. Moteris dirba slaugytoja Vaiko raidos klinikoje “Lopšelis” ir sanatorijoje niekada nėra buvusi. “Tai laiko, tai pinigų tokiems malonumams pritrūksta. Gerai, kad nereikia skubėti poilsiauti gruodį, dukrai Angelei, kurią ketinu drauge pasikviesti, dabar patys mokslai”, - sako T.Rimkienė.

“Ar yra kas namie? Laimėjau televizorių”, - citavo anytą Mariją Risovienę jos prizo atsiimti atvykusi marti Dainora. Vis dar be akinių “Kauno dieną” skaitanti 90 metų senolė, neseniai susilaužiusi koją, dabar vaikšto tik su vaikštyne.