Iš miesto Tarybos - su armonika į gatvę

Jei buvęs Kauno kelių policijos vyresnysis komisaras ir miesto vyriausio komisaro pavaduotojas Gediminas Žemaitis staiga netektų darbo miesto Taryboje bei geros pensijos, jis įsitikinęs, kad badu nemirtų. “Aš daug ką moku, - kalba G.Žemaitis. - Esu žvejys, medžiotojas, fotografas”.

Vienas jo sugebėjimų yra muzikuoti. Ar G.Žemaitis galėtų įsivaizduoti save gatvės muzikantu, linksminančiu kauniečius prie prekybos centro arba Laisvės alėjoje? “Kodėl ne?” - nesutrinka jis.

Moterys mokėtų dvigubai

“Aš ir esu muzikantas, tik ne gatvės, - didžiuojasi buvęs komisaras. - Kai dar dirbau Kelių policijoje, mano vadovaujama kapela užėmė pirmąją vietą, aplenkėme kariškius ir gaisrininkus. Bet gatvėje groti dar neteko”.

O jei tektų? “Labai daug uždirbčiau!” - pareiškia G.Žemaitis. - Mane žmonės myli. Uždirbčiau daugiau negu Kelių policijoje!”

Regis, ponas Gediminas žino gatvės muzikanto sėkmės paslaptį. “Jei jis groja susiraukęs, nieko negaus, - užtikrina miesto politikas. - Turi juoktis, pakalbinti žmogų, pabendrauti su juo... Tada ir pinigų prisirinksi”..

“O moterys, - sako jis, - man mokėtų dvigubai, jei būtų vienos, ne su vyrais”. G.Žemaičio manymu, pasisekimo tarp moterų formulė paprasta: būk bent kiek gražesnis už velnią ir mokėk ją užimti, sudominti. Tarybos narys neabejoja, kad ką jau ką, bet prakalbinti Kauno moteris, dirbdamas gatvės muzikantu, jis tikrai sugebėtų.

Žmogus-orkestras

Paklausus, kokiu instrumentu grotų, paaiškėja, kad G.Žemaitis - tiesiog žmogus-orkestras. “Gročiau armonika, akordeonu, smuiku, - vardija jis.

Kitados, tarnaudamas armijoje, jis už 300 papasakotų anekdotų gavo prizą - armoniką. Ją G.Žemaitis išsaugojo iki dabar.

Smuiko istorija - irgi sena: šį instrumentą G.Žemaitis nusipirko laimėjęs trakėnų veislės kumelę arklių lenktynėse Šakių rajone, “Paryžiaus komunos” kolūkyje.

Taigi gatvės muzikantui apsirūpinti instrumentais anaiptol nebūtų didelis rūpestis.

Simfonijų negrotų

“Kai paimu į rankas instrumentą, groju tokią muziką, pagal kurią galiu dainuoti”, - pasakoja G.Žemaitis. Jo, kaip gatvės muzikanto, repertuaras būtų, pasak paties atlikėjo, “tokios dainos, kurios patinka žmonėms”.

“Kokių nors simfonijų aš negročiau. Dainuočiau ir gročiau širdžiai mielas lietuviškas dainas. “Ant kalno mūrai” ir panašias”, - aiškina miesto Tarybos narys, turėdamas laiko nepraleidžiantis LTV laidos “Gero ūpo”.

Savotiška gatvės muzikanto karjeros uvertiūra, ko gero, galima laikyti pokylius, kuriuose G.Žemaitis visuomet užtraukia dainą ir, žinoma, iki soties pabendrauja su liaudimi.

“Man sako, kad esu labai linksmas žmogus, mokantis bet kam pakelti nuotaiką, - pasakoja jis. - Esu buvęs piršliu 32 vestuvėse ir nė viena pora dar neišsiskyrė”.