Antrų namų užsienyje lietuviai pirkti neskuba

Sunkiai išgalintys įsigyti namus šalyje, gyventojai apie antrąjį būstą užsienyje gali tik pasvajoti. Pastebėjusios paklausos stagnaciją, agentūros liovėsi siūlyti nekilnojamąjį turtą (NT) svetur.

Susidomėjimas išgaravo

Net ir krintančios NT užsienyje kainos lietuvių investuoti į antrąjį būstą svetur negundo. Pavienės NT agentūros, tarpininkavusios ieškant būsto užsienyje, šiandien sako šių objektų paklausos nematančios. Todėl agentūros jau kurį laiką NT siūlo tik vietos rinkoje ir pasiūlos pokyčių artimiausiu metu nežada.

NT agentūrų atstovai pasakojo, kad iki krizės antrojo būsto užsienyje paklausa šiek tiek augo. Tačiau stabilus jo poreikis taip ir nesusiformavo. Šalį užklupusi krizė dar labiau pakoregavo gyventojų galimybes. Sunkiai begalėdami įpirkti būstą Lietuvoje, jie į užsienio rinkas išvis liovėsi dairęsi.

Prieš ketverius–šešerius metus tarpininkavusi perkant būstą užsienyje, NT agentūra „Etapas Group“ šiuo metu objektų svetur nesiūlo.

„Žmonės negali įpirkti pirmojo būsto, tad poreikis įsigyti antrąjį tiek Lietuvos kurortinėse zonose, tiek užsienyje pranyko. Pokyčiai pastebėti prasidėjus sunkmečiui“, – sakė bendrovės „Etapas Group“ direktoriaus pavaduotojas Donatas Miškinis.

Į rinkas patekti sunku

NT agentūros „Apex Real Estate“ direktorius Ričardas Klevickas patvirtino, kad jau porą metų šalies gyventojai nesidomi NT nei Prancūzijoje, nei Egipte. Jis spėliojo, kad taip nutiko dėl gana sudėtingos gyventojų finansinės padėties. „Šiuo metu NT objektų užsienyje nesiūlome. Tačiau kontaktų su vietos agentūromis, jau pusantrų metų nenaudojamų, dar turime. Tad objektų ieškotume tik esant užsakymui“, – sakė R.Klevickas.

Kita vertus, jis neslėpė, kad ir anksčiau antrojo būsto pasiūla Prancūzijoje buvo menka. Juolab kad susisiekimas su Prancūzijos miestu Nica, kuriame NT prekiauta daugiausia, – prastas.

„Tiesioginių skrydžių į šį miestą nėra, o su persėdimais skristi ir sudėtinga, ir gana brangu – tuo metu skrydis kainuodavo mažiausiai 800 litų. O automobiliu važiuoti – toli“, – sakė pašnekovas.

Tačiau siūlyti NT kitose, geriau pasiekiamose šalyse R.Klevickas sakė neketinąs. Jis patikino, kad įsilieti į naują rinką nėra paprasta. Norint perprasti šalies ekonominę padėtį ir vietos teisę – turto registravimą, pirkimą, mokesčius ir pan., – svetimoje rinkoje reikia pabūti ilgą laiką ir bendradarbiauti su vietos teisininkais.

„Reikia nemažo įdirbio. Nemanau, kad tokios investicijos Lietuvoje gali atsipirkti. Lietuva nėra tinkama rinka: šalyje yra tik vienas kitas žmogus, galintis sau leisti NT užsienyje. Arba sau leisti gali, tačiau mano, kad jam paprasčiau tiesiog nuvykti į užsienį atostogų“, – svarstė pašnekovas.

Užsienis dėl paklausos nesiskundžia

Nors šalies NT agentūros guodžiasi nepakankama paklausa, užsienio agentūros susidomėjimo stygiaus nejaučia. Turkijos kurorte Alanijoje esančios NT agentūros „Prima Real Estate“ pardavimo vadybininkas Enesas Altundalis patikino, kad šalies NT rinka Lietuvos pirkėjų nestokoja: „Rinka palanki nuo 2005 m. iki šiol. Bet aš tikiu, kad pirkėjų kiekvienais metais tik daugės.“

E.Altundalis pasakojo, kad lietuviai paprastai susidomi galimybe įsigyti apartamentus mieste. Anot jo, iš esamų klientų matyti, kad pirkėjams svarbu gražus iš apartamentų atsiveriantis vaizdas, taip pat nedidelis atstumas iki miesto ir paplūdimio bei apylinkėse esančios parduotuvės.

Pašnekovas iš Turkijos patikino, kad žmonės noriai domisi NT Turkijoje bei jį perka ir tai dažnai daro padedami agentūrų: „Mes su jomis pasirašome labai sudėtingas ir svarbias sutartis. Todėl klientų pinigai ir teisės yra saugios. Pirkėjai tai žino, todėl dažnai turtą perka per agentūras.“

Būstų kainos – lietuviškos

D.Miškinis pasakojo, kad NT objektų užsienyje pirkėjus galima suskirstyti į du tipus. Vieni būstą užsienyje vertina kaip investiciją ir jį nuomoja turistams, kiti jį perka savo reikmėms. Anot R.Klevicko, prieš porą metų gyventojai užsienyje dažniausiai dairydavosi 2 ar 3 kambarių butų, kainavusių vidutiniškai 200 tūkst. eurų.

Paradoksalu, tačiau būsto kainos Palangoje prieš ketverius–šešerius metus buvo labai panašios į kainas Turkijoje, kaip pasakojo D.Miškinis. Nors vasaros sezonas šioje užsienio šalyje, kitaip nei Lietuvoje, – garantuotas. Taip pat bendrovė prekiavo NT Ispanijoje ir Bulgarijoje, tačiau Ispanijoje kainos buvo gerokai aukštesnės, o Bulgarijoje pirkėjus atbaidydavo trumpesnis sezonas, prasčiau išvystyta turizmo infrastruktūra ir išpūstos NT kainos.

„Turkijos Alanijos kurorte būsto kainos svyruodavo nuo 60 tūkst. iki 100 tūkst. eurų, Ispanijos Alikantės regione būstas kainuodavo daugiau kaip 100 tūkst. eurų“, – sakė D.Miškinis. Anot jo, didžioji dauguma klientų antrąjį būstą įsigydavo Turkijoje.

Renkasi Latvijos pajūrį

Kol būsto paklausa pietinėse šalyse smunka, kaimynėse Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje ji išliko, kaip teigė NT agentūros „Ober-Haus“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Remigijus Pleteras.

„Estijoje ir Lenkijoje susidomėjimo nėra, bet vis labiau domimasi Latvijos pakraščiu, pajūriu, esančiu arčiau Lietuvos. Kadangi Lietuvos pajūryje jau tapo ankšta, lietuviai randa vietos už šalies sienų: Papėje, Liepojoje, kartais Jūrmaloje“, – sakė jis.

Pašnekovas patikino, kad Latvijoje, kaip ir kitose šalyse, įsigyjamo antrojo būsto paskirtis išlieka tokia pati. Anot jo, tai yra investicija, būstas asmeniniam naudojimui arba viskas kartu: „Būdinga ta pati laisvalaikio būsto investicijos funkcija – žmonės būstą nuomoja arba augina turto vertę.“

Anot jo, NT kainos šalyse kaimynės pastaruoju metu po truputį auga. Vis dėlto Latvijos pajūryje, kaip sakė pašnekovas, atitinkamos būklės būstą galima įsigyti pigiau nei prie jūros Lietuvoje.

Investuoja savomis lėšomis

Būsto kainos visoje Europoje, kaip teigė D.Miškinis, šiuo metu nesmarkiai nukritusios. Tačiau tuo gundyti klientų neskubama. Anot jo, artimiausiu metu siūlyti NT objektų užsienyje bendrovė nesirengia, nes gyventojai investicijas į NT sunkmečiu vertina skeptiškai, o Europoje ypač teigiamų ekonomikos atsigavimo ženklų nematyti.

„Kol nėra paklausos, nėra ir prasmės siūlyti paslaugą. Aišku, kada nors viskas grįš į savas vėžias, bet prognozuoti atsigavimą dabar labai sudėtinga“, – sakė jis.

D.Miškinio teigimu, dažniausiai gyventojai NT užsienyje įsigydavo nuosavomis, o ne bankų skolintomis lėšomis. Be to, bankai ir patys nėra linkę  kredituoti svetur perkamo būsto.

DNB banko atstovo spaudai Andriaus Vilkanco teigimu, bankas paskolų įsigyti būstui užsienyje neteikia. Kredituoti klientų NT užsienyje bankas nesiima dėl Atsakingo skolinimo taisyklių. Nors ir tokios paklausos, anot jo, nėra.

„Anksčiau klientas galėdavo pirkti būstą svetur, o įkeisti jau turimą būstą Lietuvoje. Tačiau Atsakingo skolinimo taisyklės numato, kad suteikiant paskolą turi būti įkeičiamas perkamas būstas. Užsienio šalyse esantį būstą įkeisti sudėtinga“, – sakė A.Vilkancas. Anot jo, įkeisti svetur esantį turtą įmanoma, tačiau konsultacijos, jo įvertinimas ir dokumentų



NAUJAUSI KOMENTARAI

bukesnio

bukesnio portretas
bukesnio straipsnio kauno dienoje dar nebuvo
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių