Politinė bendrystė tampa svarbesnė už tautinę, minint Nepriklausomybės atkūrimo 33-iąsias metines sako kovotojo už Lietuvos laisvę Antano Terlecko anūkas, istorikas Antanas Terleckas.
Lietuvos sovietmečio baldų dizainas – mažai pažinta, marginalinė sritis, su kuria susipažinti visi besidomintieji kviečiami į Laikrodžių muziejų. Čia atidaryta paroda „Kasdienybės architektės. Gyvenamųjų interjerų baldų dizainas. 1959–1984“.
Tie, kurie mano, kad sovietmečiu gyventi buvo geriau, labiau pasitiki sąmokslo teorijomis. Tyrimai atskleidžia, kad tai gynybinė pozicija tų, kurie liko viešosios erdvės paraštėse.
Manau, kad labai teisingai padarė Seimas, kad įstatymu uždraudė viešose vietose propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Taip pat propaguoti sovietinę epochą ir jos simbolius.
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad maždaug penktadalis žmonių Lietuvoje ilgisi sovietmečio, nors šis skaičius pamažu ir stabiliai mažėja. Naujausias tyrimas taip pat rodo ryšį tarp sąmokslo teorijų ir sovietmečio ilgesio.
Viešojoje erdvėje aiškinama, kaip atpažinti propagandą, kokiais kanalais ji dažniausiai skleidžiama, kaip geriausiai su ja kovoti. Atsakyti į šiuos klausimus svarbu ir reikšminga. Kita vertus, pirminis klausimas, kuris turėtų būti keliamas, – kodėl egzistuoja propaganda? – pastebi Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto docentas dr. Mantas Martišius savo monografijoje „Atsargiai – propaganda“.
Suomiams prireikė daugiau nei trijų dešimtmečių, kol galiausiai ryžosi atsikratyti dar nuo Šaltojo karo laikų pietinėje Suomijos provincijoje užsilikusios bronzinės bolševikų vado stovylos, kurią kadaise Kotkos miestui padovanojo Talinas. Sunkvežimiu išgabenamą represinės epochos simbolį kažkas išlydėjo su šampano taure rankose, o kažkas protestavo su sovietine vėliava (šitas turbūt nepritaria ir Suomijos siekiui prisijungti prie Šiaurės šalių aljanso, galbūt net šventai tiki sovietinių laikų gėriu ir kad dėl karo Ukrainoje kalta pati Ukraina).
Norėčiau kreiptis į Kariną (ar kokią ten), kuri prieš keletą dienų "Karštame telefone" aiškino esanti iš Gargždų ir tvirtino, kad gatvių pavadinimų su sovietinių veikėjų pavardėmis nereikėtų keisti, nes "kas tais laikais nebuvo kairiųjų pažiūrų?".
Žmonės dažnai sako: „veršiu nebliovęs, jaučiu nebaubsi“, o tai reikštų, kad, neįveikęs mokyklos katakombų, nebūsi nei policininku, nei mokytoju, nei daktaru, nei politiku, net ir kokiu nors politiniu „šventabezdžiu“ netapsi.
Gargždų miesto parke prasidėjo sovietinių paminklų demontavimo darbai. Darbus atliekantis rangovas šalina gelžbetoninį postamentą ir šalia jo esančius du mažesnius paminklus.