Tvarumas, rūšiavimas, atsakingas vartojimas – daugeliui jau pabodusios temos, tad kaip dar atkreipti visuomenės dėmesį, kaip sudominti, kaip motyvuoti pokyčiams?
Europoje yra įvairių maisto atliekų rūšiavimo sistemų. Netgi toje pačioje valstybėje būna skirtingų šių atliekų surinkimo būdų. Ir tai logiška, nes vienaip atliekos surenkamos iš dešimtis kilometrų nuo pagrindinių kelių nutolusių vienkiemių, kitaip – didmiesčiuose.
Lietuvoje artėja naujas atliekų tvarkymo etapas – kitąmet turėsime atskirai išrūšiuoti maisto atliekas. Klaipėdos ir Neringos miestuose šiam procesui taip pat ruošiamasi: perkami ir bus dalinami individualūs konteineriai, daugiabučių kiemuose bus pastatyti atskiri konteineriai arba įrengiamos maisto atliekų surinkimo kapsulės pusiau požeminiuose konteineriuose, šalia regioninio Dumpių sąvartyno statomi maisto apdorojimo įrenginiai.
Kitąmet visoje Lietuvoje bus privaloma rūšiuoti maisto atliekas. Skirtingos šalies savivaldybės tam ruošiasi savarankiškai, o Klaipėdos miesto ir Neringos municipalitetai šį darbą patikėjo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC). Prieš keletą metų, kurdami maisto atliekų rūšiavimo projektą, klaipėdiečiai domėjosi Talino patirtimi. Estijos sostinėje šios atliekos buvo pradėtos rūšiuoti 2018 metais, o kaip jiems sekėsi, teiravomės šį procesą organizavusios Talino atliekų perdirbimo centro vadovės Kertu Tiitso.
Lietuvos gyventojams svarbu suprasti, kad nerūšiuojamos ir netinkamai tvarkomos pakuočių atliekos jau po kelių dešimtmečių gali Lietuvą padaryti vienu dideliu sąvartynu.
Statistika negailestinga – šiandien apie 40 proc. viso pagaminamo plastiko pasaulyje yra panaudojama pakuotėms. Verslas, mokslas, visuomenė – kiekvienas turi savo tikslų, iššūkių ir lūkesčių, kaip šią statistiką keisti, kad gamtai būtų daromas kuo mažesnis poveikis, kad neatsinaujinantys šaltiniai būtų kuo lėčiau eikvojami ir kad kiekvieno mūsų atsakomybė mus supančiai aplinkai tik augtų.
Tik 20 proc. Vilniaus mokyklų atliekas rūšiuoja tinkamai – pradedant rūšiavimu klasėse ir baigiant lauko rūšiavimo konteineriais, paaiškėjo atlikus mokyklų apklausą.
Lietuvos gyventojams svarbu suprasti, kad nerūšiuojamos ir netinkamai tvarkomos pakuočių atliekos jau po kelių dešimtmečių gali Lietuvą padaryti vienu dideliu sąvartynu. Neišrūšiuotos ir neperdirbtos jos išlieka nesuirusios ilgą laiką:
Kalbant apie problemas, susijusias su ekologija, visų pirma svarbu suvokti, kad tvarumas nėra mados reikalas, kuris praeis. Veikiau tai strateginės svarbos sritis, kuri lemia kiekvieno verslo sprendimus ir procesus ir formuoja verslo etikos pagrindus, padeda valdyti aplinkosaugos riziką, galinčią lemti netgi teisinę atsakomybę.