Naujausias tyrimas rodo, jog rūšiavimo įgūdžius tobuliname per lėtai. Nuolat rūšiuojančių šiek tiek daugiau nei pusė. Anot „Žaliojo taško“ atstovų, prasčiau sekasi būtent jaunimui.  

„Jauni žmonės sako, kad neturi laiko, neturi vietos, ko gero, gyvena mažesniuose būstuose ir taip neturi kur laikyti papildomų konteinerių“, – teigė „Žaliojo taško“ komunikacijos vadovė Asta Burbaitė. 

O gyventojai savo sugebėjimais pasitiki: net 94 proc. mano, kad didžiąją dalį atliekų išmeta tinkamai.  

„Apie pusė atliekų, atsiradusių plastiko rūšiavimo konteineryje, yra neteisingai išrūšiuotos“, – duomenimis dalinosi A. Burbaitė.

Europos Sąjungos valstybės siekia ambicingų tikslų – didžioji dalis atliekų turi būti perdirbtos ir paruoštos naudoti pakartotinai. 

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Šiais metais turėjome panaudoti arba perdirbti 55 proc. atliekų. Deja, šio rodiklio nepasiekėme“, – pripažino aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius.  

Iki 2030 m. šis skaičius turi siekti jau 60 proc., tačiau ekspertai abejoja, ar tai įmanoma. Gyventojai rūšiuoti vis dar nemoka, nes kiekviena savivaldybė rūšiavimo taisykles interpretuoja savaip. 

„Pasigendu geresnės koordinacijos iš Aplinkos ministerijos, nes mes savivaldybėms nuleidžiame funkcijas, bet nesukoordinuojame veiksmų – vieni daro vieną, kiti daro kitą. Taisyklės keičiasi, o pas žmones sąmonėje atsiranda tam tikra makalynė“, – kalbėjo Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Žilvinas Šilgalis. 

Anot ministerijos, informacijos apie rūšiavimą gal net per daug. Gyventojai dažniau tiki įvairiais nuomonės formuotojais, o ne oficialiais šaltiniais. 

„Staiga kažkas sugalvojo, kad riebaluota picos dėžutė neturi būti metama į pakuotę, nes ji riebaluota. Iš kur tai atsiranda – nežinau. Socialinių tinklų fenomenas“, – sakė T. Vaitkevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Gairės visoms savivaldybėms pateiktos vienodos, tad atsakomybė, anot ministerijos, joms ir krenta. Svarsto bausti už tikslų neįgyvendinimą ir neteisingą komunikaciją su gyventojais.

„Tai bus puiki paskata veikti, kuri dar yra svarstoma, ar tai bus sankcija, ar paskatinimas grąžinant dalį lėšų“, – akcentavo viceministras. 

Anot ekspertų, kol nebus tinkamos infrastruktūros, tol ir tikslų bus sunku siekti.  

„Yra svarbu investuoti į šiuolaikines technologijas, į tinkamus atliekų perdirbimo pajėgumus, kas leistų mums geriau išskirti atliekas, geriau jas išrūšiuoti ir taip siekti, kad į sąvartynus atliekų patektų kuo mažiau“, – pabrėžė Ž. Šilgalis.

„Artimiausiu metu numatome skirti finansavimą, atrinkti projektus, kuriais bus finansuojamas plastiko perdirbimas, tekstilės perdirbimas“, – tikino T. Vaitkevičius 

Vien per paskutinius metus sąvartynų atliekų mokestis kilo tris kartus – iki 50 eurų už toną, o finansinė našta perkeliama gyventojams.