21 tona vaistų atliekų: rūpinamės aplinka ar švaistome pinigus?

Kas perkas, kas atneša pasenusius iš stalčių ir spintelių glūdumų ištrauktus vaistus. Vilnietis Svajūnas vaistų prisikaupė, nes perka reguliariai.  

Visgi krūva kol kas liko ir namie. Vyras dar tik svarsto, kur viską reikės dėti. 

„Šiaip atiduočiau mielai, jeigu kas priimtų. Bet pas mane nuo diabeto seniems žmonėms būtų gerai“, – teigė Svajūnas. 

Nors ir gerumo metas, bet medikai jokiu būdu vaistų dalybomis užsiimti nerekomenduoja.

Ž. Gedvilos / ELTOS nuotr.

Pasibaigusio galiojimo ar nereikalingi vaistai traktuojami kaip pavojingos atliekos, tad privalu atnešti ten, kuri įsigijote – į vaistinę, o kai kur tam net specialios dėžės pastatytos.  

Ir šiemet vien per pusmetį surinktas rekordinis kiekis. 

„Į vaistines atnešta 21 tona, tai yra 7 tonomis daugiau nei per pernai per pirmą pusmetį“, – skaičiais dalijosi VLK vaistų kompensavimo skyriaus vyr. patarėja Irma Medžiaušaitė.

Anksčiau sąmoningumo trūko tiek, jog vaistai keliaudavo į šiukšliadėžes su maisto atliekom, nors galimai ir iki šiol yra taip darančių. 

Dabar vaistų per pusmetį surinkta tiek, kiek prieš 5 metus surinkta per visus metus. 

„Žmonės atneša didesniais kiekiais vaistų, kai miršta artimasis. Teisingai daro“, – patikino „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė. 

Galbūt tai ženklas, jog žmonės pagaliau išmoko rūšiuoti, bet džiūgauti nėra ko. Ligonių kasos surinktą rekordinį nebereikalingų vaistų kiekį vertina dviprasmiškai: ar nėra taip, jog žmonės elgiasi neatsakingai – prisiperka gerokai per daug ir po to išmeta? Ir čia išaiškėja, kaip iš tikrųjų gyventojai elgiasi su vaistais.  

„Vis tik labai daug vaistų yra nesuvartojama, jų skyrimas yra, matyt, didesnis nei reikia“, – kalbėjo I. Medžiaušaitė. 

„Atneša gero galiojimo, bet gydytojas pakeičia gydymo taktiką, strategiją“, – sakė „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ligonių kasos prašo sąmoningumo tiek pacientų, tiek pačių gydytojų. 

„Įsigyti ir nepanaudoti vaistai visiems yra nuostolis“, – akcentavo VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vyr. patarėja. 

Ne tik vaistai, bet ir juos sutvarkyti tokį kiekį valstybei kainuos tūkstančius. 

„Už farmacinių atliekų tvarkymą vaistinėms sumoka Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). 2023 m. už metų atliekų sutvarkymą buvo sumokėta apie 47 tūkst. eurų “, – aiškino I. Medžiaušaitė.

Nuostolis ir sveikatai, kai skirtus vaistus vartoti nustoja anksčiau laiko, nebaigę gydymo kurso. Taip neretai įvyksta su antibiotikais, kai trečią dieną sveikata pagerėja.  

„Antibiotikais mes negydome žmogaus, mes žudome bakteriją, ir jeigu žmogus jaučiasi gerai, nereiškia, kad bakterija dingo. Toks vartojimas labai kenkia žmogui, nes po kelių mėnesių bakterija vėl išlenda ir vėl gydome antibiotikais“, – aiškino „Affidea“ klinikos šeimos gydytoja Elena Šukė. 

Nerūšiuojamiems vaistams patekus į aplinką, kyla pavojus tiek gamtai, tiek žmonių sveikatai. 

Maisto papildai ir vitaminai yra rūšiuojami kartu su buitinėmis atliekomis.