Vieni nepaliauja vaduotis iš peršalimo ligų.

„Vaistukų atėjome nusipirkti, kadangi šalti orai, truputį peršalome, tai atėjome į vaistinę apsipirkti“, – kalbėjo pašnekovė.

Kitiems vaistai nepadės, kol nepadės vaistininkas.

„Atėjau pasiklausti, naudoju vaistą ir nežinau – ar prieš valgį, ar po valgio“, – pasakojo moteris.

Kaip greitai vaistai iš stalčių išgaruoja, taip ir sugrįžta – pas tuos pačius vaistininkus.

„Tikrai sulaukiame kasdien, po 2–3 kartus“, – teigė „Eurovaistinės“ vaistininkė Aistė Vaicekauskaitė.

Pasenusius ir nebetinkamus vartoti vaistus vaistinės priima iš gyventojų nemokamai.

„Tarkime, gali būti ir insulinai, ir šlapimą varantys, lėtinių ligų vaistai, nuo spaudimo“, – nurodė „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.

LNK stop kadras.

Kasmet vaistinės surenka po keliasdešimt tonų pasenusių ar nebereikalingų vaistų, bet pernai pasiektas rekordas – per metus surinkta beveik 36 tonos tokių vaistų. Prieš penkmetį kiekis buvo pusantro karto mažesnis.

„Gali būti tokia situacija, kai keičiasi ligos simptomai, dozavimas. Pakitus ligos eigai, keičiamas pats vaistas, tokie atvejai lemia, kad vaistai lieka nesunaudoti“, – sakė „Camelia“ vaistininkas.

Tokį didelį nereikalingų vaistų kiekį sunku įsivaizduoti, bet apytikriai 36 tonos užpildytų 355 gyventojų vonias.

„Būna tokie vaistai ir nuo peršalimo – guli, guli, užsimiršti, ateini nusiperki, paskui žiūri, kad jau buvo nupirkti“, – pabrėžė moteris.

„Neišmetame, tik naudojame, daug neprisiperkame, kad nereiktų išmesti“, – tvirtino kita pašnekovė.

„Viena vertus, rodo, kad vaistus vartojame neracionaliai – prisiperkame ir jų nesuvartojame. Iš kitos pusės, turbūt ir geras signalas – atnešame tinkamai sunaikinti“, – aiškino Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė Aistė Tautvydienė.

Pasibaigusio galiojimo ar nebereikalingi vaistai – tai pavojingos atliekos. Atsikratyti jomis privalu tinkamai: ne į šiukšliadėžę, o ten, kur įsigijai.

„Stengiuosi būti pavyzdinga, nemetu į šiukšlių dėžę tikrai“, – sakė moteris.

„Kodėl negalima nuleisti vaistų į kanalizaciją arba išmesti į šiukšlinę? Atsakymas paprastas – taip elgdamiesi mes kenkiame aplinkai. Vaistai su nuotekomis patenka į gruntinius vandenis ir gali juos užteršti“, – nurodė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė.

Bet ir čia aklai į vaistines visko nešti negalima. Pavyzdžiui, iš gyventojų nepriimami termometrai arba įvairūs testai.

„Vitaminų, maisto papildų, kosmetikos mes nepriimame – šie preparatai keliauja į buitines atliekas“, – pabrėžė A. Vaicekauskaitė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau toks milžiniškas nepanaudotų vaistų kiekis – ne tik aplinkosauginis iššūkis, bet ir pavyzdys, kaip švaistomos ir gyventojų, ir valstybės lėšos.

„Atneša labai daug kompensuojamų vaistų ir receptinių – kai pamato, kad nebereikia, išeina iš galiojimo“, – šnekėjo „Eurovaistinės“ vaistininkė.

„Tikėtina, kad nemaža dalis vaistų, kurie išmetami, yra kompensuojami iš sveikatos draudimo lėšų“, – kalbėjo Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Kiek išmestų milijonų – ligonių kasa skaičiuoja apytikriai. Jei vienas kilogramas vaistų kainuoja 200 eurų, tai 36 tonos – 7 mln. eurų.

„Tai pinigai, išmesti į šiukšlyną, kurie galėjo būti panaudoti naujų vaistų kompensavimui“, – tvirtino Valstybinės ligonių kasos Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas.

Dar tūkstančius valstybė išleis farmacinių atliekų sutvarkymui. Vaistinėms išlaidas kompensuoja Sveikatos apsaugos ministerija.

„Kiekviena vaistinė yra sudariusi sutartis su pavojingas atliekas surenkančiomis įmonėmis. Vaistai porą kartų per metus surenkami, perduodami įmonei, ji tada pasirūpina saugiu sunaikinimu“, – pabrėžė „Camelia“ vaistininkas.

Ligonių kasa prašo gyventojų sąmoningumo – nepirkti daugiau vaistų nei reikia, net jei gydytojas išrašė ilgesniam laikui.

„Neimti viso kiekio vaisto – gali būti, kad teks keisti gydymą, tie vaistai liks nepanaudoti“, – teigė E. Stropus.

Nebevartotinų vaistų prikaupia 2 iš 3 šeimų.