2023 metų rugsėjo mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 179 naujos statybos butus, jų vertė siekia 29 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. Vidutinė parduoto buto kv. metro kaina buvo 3 200 eurų.
Nepaisant pastaraisiais mėnesiais kilusių paskolų palūkanų normų, Lietuvos gyventojai planų įsigyti nuosavą būstą neatsisako. Per artimiausius 3 metus tai padaryti ketina beveik kas ketvirtas (23 proc.) šalies didmiesčių gyventojas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei siūlant leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus tai vadina tik Vyriausybės siūlomo modelio patikslinimu.
Bankai prognozuoja, kad Lietuvoje netrukus įvyks seniai matytas reiškinys – pigs nekilnojamasis turtas, praneša LNK. Situaciją pakomentavo Lietuvos banko atstovas Algirdas Prapiestis.
Pavieniai bankai vis dar jaučia mažėjančią būsto ir verslo paskolų paklausą, tačiau jau matoma ir stabilizavimosi ženklų, rodo naujausia bankų apklausa. Anot jos, nauguma bankų nesitiki nekilnojamojo turto (NT) kainų augimo ir numato nedidelį jų sumažėjimą.
2023 metų rugpjūčio mėnesį Vilniuje pirkėjai įsigijo 200 naujos statybos butų, jų vertė siekia 33 mln. eurų, rodo „Hanner“ analitikų duomenys. Vidutinė parduoto buto kv. metro kaina buvo 3 364 eurai.
Rugpjūtis Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos pirminėse būsto rinkose, išankstiniais „Citus“ analitikų duomenimis, buvo aktyvus, nebūdingai šiam paskutiniam vasaros mėnesiui. Ilgamečiai pardavimų stebėsenos duomenys rodo, kad rugpjūtis, paprastai, būna mažiau rezultatyvus nei liepa, tačiau šiemet visuose trijuose miestuose fiksuotas didesnis pirkėjų aktyvumas. Visuose miestuose, skaičiuojant bendrai, pardavimų skaičius išaugo 19 proc.
Šių metų liepą butų ir namų rinkoje – nematyta ramybė ir pirkėjų pasyvumas. Registrų centro duomenimis, liepą nekilnojamojo turto rinkoje sandorių buvo 25–30 proc. mažiau nei įprastai. Kodėl toks ryškus pardavimų kritimas, kai pardavėjai skelbia, kad pirkimai grįžo į sveikus skaičius, o ne kosminius, kokius jie fiksavo pastaruosius kelerius metus? O galbūt šis pirkėjų sustojimas, tai jau ženklas pardavėjams, kad šie imtųsi mažinti kainas? Apie tai su nekilnojamojo turto analitiku Arnoldu Antanavičiumi kalbėjosi LNK žurnalistas.
Pasaulis nepaliauja stebinti vis užklystančiomis „juodosiomis gulbėmis“ – globalų poveikį turinčiais įvykiais, kuriuos sunku prognozuoti. Prieš trejus metus tokiu tapo COVID–19 pandemija, įkalinusi žmones ir ekonomikas, o pernai vasarį – Rusijos invazija į Ukrainą, kurios pasekmes – be karo siaubo, žūstančių Ukrainos žmonių, griaunamų miestų ir niokojamos šalies – antrus metus jaučia visas pasaulis.
Beveik 300 nekilnojamojo turto objektų – tiek Lietuvoje nupirko Rusijos piliečiai per šių metų pusmetį, skaičiuoja Registrų centras. Dažniausiai Rusijos piliečiai perka butus – šiemet jų įsigyta beveik 120. Ir nors gegužės pradžioje įsigaliojo įstatymas, ribojantis galimybes Rusijos piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, bet žymaus sandorių skaičiaus kritimo kol kas nematyti. Nekilnojamojo turto ekspertai mato kitą tendenciją – Lietuvoje sparčiau nekilnojamąjį turtą ėmė pirkti Baltarusijos piliečiai, praneša LNK.