84-erių Vanda prieš du mėnesius liko našle. Keičiasi ne tik kasdienybė, bet ir mintys apie ateitį. Kas nutiks su namu, kai ir Vandos čia nebeliks?

„Jau užrašiau dukrai, bet, žinoma, ji turi ir namą. Suprantate, dabar tie mokesčiai, galvojame, kad nelabai gerai išeina“, – šnekėjo Vilniaus r. gyventoja Vanda.

Vanda – viena iš tų, kuri pasirūpino savo turto likimu iš anksto. Tačiau kasmet šimtai būstų Lietuvoje lieka be jokio šeimininko.

„Tai yra ne kasdienis reikalas, bet su kiekviena diena, kiekvienais metais tokia situacija tampa jau nebe retenybe“, – kalbėjo Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.

Kai prieš mirtį būsto savininkas neparašo testamento, o artimų giminaičių paveldėti nėra – toks turtas atitenka valstybei ir pereina Turto banko žinion.

„Per praėjusius metus Turto bankas tokio turto kategorijos paveldėjo 500 turtinių vienetų. Iki 2025 metų gegužės 15 dienos – 250 turtinių vienetų“, – teigė Turto banko Valstybinių kompetencijų departamento direktorius Algirdas Stumbrys.

LNK stop kadras.

Šimtai niekam nereikalingų būstų apnuogina ir slogią demografinę padėtį. Pensinio amžiaus gyventojų Lietuvoje – 604 tūkst., bet jų gretos kasmet pildosi vis sparčiau. Pernai prie pensininkų prisijungė dar 15 tūkst., o šiemet – 16,5 tūkst. Per 230 tūkst. senjorų gauna ir vienišo asmens išmokas, tai reiškia – gyvena visiškai vieni. Kiek mažiau nei 200 tūkst. šiuo metu – našliai. Absoliuti dauguma jų – moterys. Tačiau Vandai sunku patikėti, kad namų perimti nėra kam.

„Daug tokių atvejų, kur nėra kam, bet aš manau – užrašę kažkam, vaikams, anūkams“, – pabrėžė Vanda.

Notaras sako, kad gimines nuo paveldėto namo ar buto gali atbaidyti ir skolų našta. Pavyzdžiui, nesumokėti komunaliniai mokesčiai ar būsto paskola. Tad jas mieliau perleidžia valstybei.

„Atskaičius skolas, turto lieka tiek mažai, kad brangiau kainuoja paveldėjimo procedūra pati, negu lieka paveldimo turto“, – nurodė Notarų rūmų prezidentas.

Turto bankas perima tiek butus ir namus, tiek kas greta jų – daržines, klojimus ar šulinius. Dažniausiai – atokiose Lietuvos periferijose, bet retsykiais valstybei atitenka ir itin prabangūs butai.

„Turime ir pavienių išskirtinių atvejų, kai Vilniaus senamiestyje parduotas ir už kelis šimtus tūkstančių butas“, – tvirtino Turto banko Valstybinių kompetencijų departamento direktorius Algirdas Stumbrys.

Visus valstybės žinion patekusius būstus Turto bankas parduoda viešuose aukcionuose. Šitaip pernai iš parduoto turto gauta 3, 7 mln. eurų pajamų, o per ketverius metus – 15 mln.

„Manau, kad dabartinė politika – pakankamai gera ir nereikėtų išradinėti naujo dviračio. Turi būti aukcionai, jie padaromi greitai ir efektyviai, rinka turi pati susirasti variantą“, – aiškino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Jei miręs savininkas paliko skolų, jas padengia Turto bankas, jau pardavęs būstą ir gavęs pajamų. Tiesa, dar iki pardavimo ekspertams pasiseka rasti ne tik prievolių, bet ir vertybių. Tokiu atveju pirštus tenka prikišti ir Mokesčių inspekcijai, ir Žemės tarnybai.

„Pirmą kartą apsilankant bute, jeigu aptinka papuošalus, transporto priemonę, tuomet įtraukiamos kitos suinteresuotos institucijos valstybės“, – teigė A. Stumbrys.

Vanda mano, kad geriau tokius būstus perleisti žmonėms, kurie būsto visai neturi. Regionuose auga socialinių būstų poreikis, bet rinkoje jų įsigyti itin sunku.

„Geriau atiduotų kokiam žmogeliui, kuris neturi kur gyventi – yra daug vienišų, gatvinių, kurie nori pradėti kažkur įsikurti“, – sakė Vilniaus rajono gyventoja.

Turto bankas aiškina – dalį turto Vyriausybės pritarimu pavyksta perleisti savivaldybėms, bet tai vyksta itin retai.

„Tai labai pavieniai atvejai, kadangi turto prigimtimi, kadangi tai turtas su įsipareigojimais, o Turto bankas įpareigotas atsiskaityti su to turto kreditoriais“, – kalbėjo A. Stumbrys.

Kai valstybė paveldi ir parduoda žmonių būstus, šie pinigai keliauja į valstybės biudžetą.