Galime teigti, kad nekilnojamojo turto rinka mūsų šalyje vėl klesti – daugėja rezervacijų ir pardavimų, būsto įperkamumas auga, apie tai plačiau papasakojo „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.

– Kiek rezervacijų, pardavimų ir koks augimas palyginti su praėjusiais metais?

– Stebime, kad ypač Vilniuje vyksta klestėjimo etapas nekilnojamojo turto rinkoje. Gyventojai skuba įsigyti nuosavą būstą – pavyzdžiui, pirminėje rinkoje rezervacijų skaičius dvigubai didesnis, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tikrai matome, kad gyventojai laukė – galvojo, stebėjo palūkanų pokyčius. Dabar, kai jos sumažėjo, daugelis skuba įsigyti nuosavus namus.

– Paminėjote mažėjančias palūkanas. Ar yra dar kokių nors priežasčių, dėl kurių stebimas toks augimas?

– Sparčiai augantys atlyginimai – vienas pagrindinių veiksnių. Matome, kad praėjusiais metais atlyginimai augo daugiau nei 10 proc., todėl didėja gyventojų perkamoji galia. Kitas svarbus veiksnys – būsto kainos, kurios, ypač Vilniuje, per metus iš esmės nepasikeitė. Gyventojai turi geresnes galimybes įpirkti būstą, ir jau beveik metus stebime gerėjančias sąlygas įsigyti nuosavą būstą.

LNK stop kadras.

– Kokį būstą, kalbant apie kvadratūrą, vidutiniškai gali įsigyti didmiesčių gyventojai?

– Mūsų skaičiuojamas indeksas vertina, kokio dydžio būstą gali įsigyti vidutinė šeima, gaunanti pusantro vidutinio atlyginimo per mėnesį, kai yra sukaupusi 15 proc. pradinį įnašą ir skolinasi 30 metų laikotarpiui. Skaičiuojame, kad Vilniuje tokia šeima gali įsigyti apie 62 kv. m būstą, Kaune – apie 95 kv. m, o Klaipėdoje – apie 88 kv. m. Vilniuje, žinoma, gyventojams sudėtingiau įsigyti didesnį būstą, nes kainos čia yra didesnės.

– Kalbant apie artimiausią ateitį – ar įperkamumas turėtų toliau augti, ar dėl atlyginimų augimo lėtėjimo situacija keisis?

– Tikimės, kad įperkamumas toliau augs. Labai svarbus veiksnys – bazinės palūkanų normos. Tikimės, kad Europos Centrinis Bankas šiemet palūkanų normas mažins dar tris kartus, o metų pabaigoje jos sieks apie 1,5 proc. Lyginant su piku – apie 4 proc. – tai daugiau nei du kartus sumažėjusios palūkanos. Tai tikrai padės gyventojams priimti sprendimą įsigyti norimą būstą.

– Ar nebus taip, kad paklausa išaugs, bet kainos vis tiek nekils – t. y. spyruoklės principas nesuveiks dėl didelės pasiūlos?

– Įdomu tai, kad per pastaruosius dvejus metus, kai nekilnojamojo turto rinka buvo vangi, susidarė didelis neparduotų butų kiekis. Be to, statybos ir toliau išlieka pakankamai aktyvios. Stebime, kad laisvų butų skaičius pirminėje rinkoje yra rekordinėse aukštumose – didžiausias per pastaruosius 7 metus. Gyventojai šiuo metu gali rinktis iš daugiau nei 6 tūkst. butų pagal savo galimybes ir skonį. Tai padeda ne tik įsigyti didesnį būstą, bet ir išsirinkti tokį, kuris labiausiai atitinka jų poreikius. Pavyzdžiui, 2021–2022 metais laisvų butų pasiūla buvo kritusi į rekordines žemumas – gyventojai neturėjo iš ko rinktis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kalbate apie pirminę rinką. O ar antrinėje rinkoje taip pat jaučiamas pagyvėjimas?

– Taip, pagyvėjimas jaučiamas ir antrinėje rinkoje, tačiau ypač išsiskiria pirminė. Tai įdomu, nes pagal perkamumo rodiklius Vilniuje situacija prasčiausia tarp Baltijos šalių sostinių. Tad kolegos dažnai klausia – kas čia vyksta? Iš vienos pusės perkamumas mažas, bet aktyvumas didžiausias. Svarbus veiksnys yra tai, kad Vilniuje pirminėje rinkoje siūloma labai įvairi būsto pasiūla – nuo ekonominės iki prestižinės klasės. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Taline pastaraisiais metais vystytojai daugiausia koncentravosi į prestižinės klasės būstą, kuris daugeliui tapo nebeįperkamas.

– Kalbant apie investuojančius į nuomą – ar jiems šiuo metu palankus metas, atsižvelgiant į augantį įperkamumą ir mažėjančias palūkanas? Ar vis dėlto nuomos grąža nėra pakankamai patraukli?

– Nuomos grąža pastaraisiais metais mažėja. Ji dabar yra apie 1 proc. punktu žemesnė nei anksčiau ir nebėra tokia patraukli investuotojams. Pavyzdžiui, Vilniuje nuomos grąža siekia apie 4 proc., kai anksčiau siekdavo bent 5 proc. Žvelgiant į alternatyvas – akcijų rinkas ar kitus investavimo būdus – nuomos rinka dažnai nebėra prioritetas, nes nuomos kainos neauga taip sparčiai kaip pardavimo kainos.