ES parama

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Kauno fakulteto bendruomenė stojo į kovą su akademijos rektoriumi Eduardu Gabniu dėl fakulteto išlikimo. Pastarasis tikina galvojęs apie Europos Sąjungos milijonus ir norėjęs geriau pasirodyti prieš Švietimo ir mokslo ministeriją. Rektoriui pakvipo pinigais? „Kauno fakultetas išaugino visą plejadą žinomų žmonių, todėl padarysiu viską, kad Kaune būtų išsaugotas potencialas, susijęs su muzikos ir menų studijomis“, – nedviprasmišką poziciją išsakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, atvykęs į LM

Aikščių danga, parkų takai, suoliukai, fontanai, kiti mažosios architektūros elementai – dalykai, kuriuos kasdien junta gyventojai, pastebi svečiai. Kaunui kol kas negresia spurtas tvarkant viešąsias erdves. Parengti planai dūlija Kadaise iš provincijos į Kauną atvykę žmonės kraipydavo galvas matydami naujoves, o dabar kaunietis, nuvykęs į mažesnį miestą ar viso labo miestelį, pavydžiai žvelgia į čia įvykusius pokyčius viešosiose erdvėse. Marijampolė – septintas pagal dydį Lietuvos miestas – išgarsėjo nesenai atnaujintu Poezijos parku. Jo kūrėjams įte

Vienam uostamiesčio kvartalui, esančiam tarp Kauno ir Bangų gatvių bei Šilutės plento ir Taikos prospekto, kompleksiškai sutvarkyti bus skirta apie 150 mln. litų. Tačiau šie pinigai netaps tiesiogine parama daugiabučius namus besirenovuojantiems gyventojams. 2007–2013 m. ES lėšų programavimo laikotarpiu didelis dėmesys ir gausios lėšos buvo skirtos sutvarkyti regionų centrus, kitaip tariant, pagrindinius mažesniųjų savivaldybių miestus. „Tačiau Vyriausybė pajautė, kad didieji miestai liko nuskriausti. Todėl Vidaus reikalų ministerija mums atsiuntė gaires ir paty

Paskutinis Jaroslavo Banevičiaus ir teisėsaugos santykių raundas prasidėjo tada, kai jo pavardė buvo susieta su bandymu pasisavinti europines lėšas. Šią beveik dešimtmetį Lietuvos teismuose klaidžiojusią bylą ėmėsi peržiūrėti Europos Teismas. Amerikietiški kalneliai Nuo laikraščio „Tremtinys“ – iki skandalingo leidinio „Europa“. Taip galima apibūdinti J.Banevičiaus amplitudę žurnalistikoje, į kurią buvo pasinėręs aktyviausiais, daugiausiai visuomenės reakcijų sukėlusiais savo gyvenimo metais. Nuo patriotinių mitingų, pritariamai šaukiant jį apsupu