Europos Komisija paskelbė žinią, sukėlusią nerimo bangą verslo, mokslo ir kitų sričių atstovams. Lietuvai laikinai nutraukiamas 562 mln. litų mokėjimas iš Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų.

To ir reikėjo tikėtis

Nurodoma, kad 26 mln. litų iš 2010 m. deklaruotų 3 mlrd. litų galėjo būti susiję su netinkamai atliktomis projektų vykdytojų procedūromis.

Kauno akademinė bendruomenė nenustebo, kad ES tirs pažeidimus dėl skiriamos paramos Lietuvai. Mat mūsų valdininkų sumanytos paramos gavimo taisyklės – painios ir neracionalios.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Živilė Bagdonaitė teigė, kad būtent pačių lietuvių susigalvotų reikalavimų gausa ir pakišo koją mūsų šaliai.

„Manau, kad tik nedidelė dalis tų pažeidimų galėjo būti tyčiniai. Dauguma greičiausiai padaryta dėl labai painaus Viešųjų pirkimų įstatymo ir vieningo jo nuostatų taikymo išaiškinimo nebuvimo“, – kalbėjo ji.

LSMU vykdomų viešųjų pirkimų spektras labai platus – nuo kanceliarinių prekių pirkimo, statybų iki mokslinės įrangos ir reagentų, būtinų moksliniams tyrimams.

„Tarkim, LSMU pernai mokslo tyrimams įsigijo reagentų už 3,2 mln. litų. Nepaisant specifinių medžiagų ir specifinio tikslo – mokslinių tyrimų – šioms prekėms pirkti taikomos tos pačios įstatymo nuostatos, draudžiančios nurodyti konkretų gamintoją ar prekės ženklą, tipą, kilmę ar gamybą. Vykdant mokslinius tyrimus, svarbu pradėtą tyrimą tęsti su tais pačiais reagentais, o vieno reagento pakeitimas kitu galėtų neigiamai paveikti viso tyrimo rezultatus“, – aiškino universiteto Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė.

Žlugdo konkurencingumą

LSMU Fiziologijos ir farmakologijos instituto vadovas Edgaras Stankevičius pastebi, kad pernelyg painus įstatymas stabdo mokslo plėtrą.

„Aš 10 metų dirbau Danijoje ir ten su reta įranga tyrinėjau kraujagysles. Šie tyrimai reikalingi kuriant gydymo metodus, vaistus. Grįžęs į Lietuvą ir remdamasis mūsiškiu Viešųjų pirkimų įstatymu turėčiau rinktis tik pigiausią įrangą, kurią turėčiau iš naujo mokytis įvaldyti, jos rezultatus būtų sunku interpretuoti, jie netgi gali būti klaidinantys“, – aiškino mokslininkas.

E.Stankevičius akcentavo ir prarastą laiką dėl ilgai trunkančių pirkimų procedūrų.

„Jei dar kuris nors konkurso dalyvis skundžia rezultatus, viešųjų pirkimų konkursas gali nusitęsti metus ir daugiau. O kitų šalių laboratorijos per tą laiką paskelbia rezultatus. Daugiametis įdirbis vien dėl Lietuvos biurokratijos gali tapti bevertis. Tai aktualu ne tik man asmeniškai, bet ir visam šalies mokslui. Ar mes norime būti lyderiai, ar atsiliekantys nuo kitų Europos šalių? Kartais susidaro įspūdis, kad mokslininkas šioje sistemoje lieka tik eilinis vartotojas, kuris gali neteisingai panaudoti lėšas, nors jos ir gautos remiantis jo moksliniu projektu“, – stebėjosi E.Stankevičius.

Trūksta brandos

Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas irgi griežtai kritikavo viešųjų pirkimų tvarką. „Įstatymas katastrofiškas, sistema nerangi, todėl Lietuvos rektorių konferencija Ūkio ministerijai nusiuntė kreipimąsi ir siūlo pakeitimus, palengvinančius mokslinę veiklą, kai tam pritraukiamos ES lėšos“, – teigė rektorius.

P.Baršauskas akcentavo, kad universitetai rengia gausybę projektų. Vieni jų yra labai stambūs, bet kai kurie – labai mažos vertės. Mokslinio projekto, siekiančio iki 10 tūkst. litų vertės, vertinimas truktų apie 1–3 savaites, bet kai jis patenka į bendrą universiteto projektų katilą, sumos padidėja. Tada taikomos daug griežtesnės vertinimo taisyklės ir procesas užtrunka mažiausiai tris mėnesius.

Antra vertus, P.Baršauskas pastebi, kad ypač didelė kontrolė Lietuvoje taikoma ir dėl visuomenės nebrandos.

„Be griežtos kontrolės kol kas negalime apsieiti – greitai atsirastų tokių, kurie tuo imtų naudotis savanaudiškais tikslais. Bet nereikia ir perlenkti lazdos, nes stabdoma iniciatyva, todėl universitetai ir siūlo ieškoti vidurio“, – tvirtino rektorius.

Komentaras

Aušra Pocienė

Viešųjų pirkimų tarnybos patarėja viešiesiems ryšiams

Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, dalis pažeidimų tikrai nėra piktybiniai ir padaromi dėl to, kad įstatymas yra gana sudėtingas ir painus. Svarstytinas klausimas, kaip supaprastinti pirkimo procedūras, kad būtų lengviau vykdyti viešuosius pirkimus

Pastaruoju metu, matyt, įkvėpti politinių partijų, norinčių tapti Viešųjų pirkimų įstatymo išimtimi, išskirtinių nuostatų įstatyme ėmė pageidauti ir meno, mokslo atstovai. Tačiau Viešųjų pirkimų įstatymas negali būti pritaikomas kiekvienai veiklos sričiai atskirai, nes tai – bendro pobūdžio elgesio taisyklės viešiesiems pirkimams vykdyti.

ES lėšų svarba šaliai

Šių metų valstybės biudžete ES lėšos sudarys 7,131 mlrd. litų.

Didžiausia dalis skiriama ekonomikai ir moksliniams tyrimams – 4,3174 mlrd. litų.

Iš viso Lietuvai 2007–2013 m. numatytas 25,6 mlrd. finansavimas, paskirta 20,4 mlrd. litų.

Lietuva yra trečioje vietoje tarp ES šalių panaudojant fondų lėšas, ją lenkia tik Airija ir Švedija.