Kasmet minime Romo Kalantos žūties metines, bet gana dažnai – tik kaip datą, įvykį, kuris tėra statiškas: jau įvykęs ir neretai liudija tik praėjusį laiką, kuriame liko mūsų jaunystė, neišsipildymas, skausmas, laisvės troškimas.
Kasmet minime Romo Kalantos žūties metines, bet gana dažnai – tik kaip datą, įvykį, kuris tėra statiškas: jau įvykęs ir neretai liudija tik praėjusį laiką, kuriame liko mūsų jaunystė, neišsipildymas, skausmas, laisvės troškimas.
Kiekvienas kino festivalis savotiškai atskleidžia ir savotišką tuometį pasaulio dvasinį atvaizdą, nes menininkai vieni pirmųjų pagauna vyraujančias tendencijas, pokyčius lemiančius įvykius, kryptį, kur link einama, kas šiuo metu vyksta, abstrahuodami meno kalba – išsakydami, išsisakydami arba užsimindami tik tarp eilučių.
Kaunietis dailininkas Nerius Vaitkus savo tapybos darbais Vilniaus universiteto Kauno fakultete klausia: "Kodėl aš čia?". Antrindami menininkui parodos lankytojai gali leistis į savojo atsakymo paieškas, o ryškūs spalvomis ir prasmėmis N.Vaitkaus kūriniai – tarsi procesą palengvinantys minčių žemėlapiai.
Kiekvienas festivalis – mažytis mikrokosmosas, kuriame, jam vykstant, gyveni: tuo metu visa galva panyri į jo naujienas, įspūdžius, lūkesčius, vertinimus. Kita vertus, festivalis leidžia pamatyti ir savo paties kartais visai netikėtą veidą: dominuojančią nuotaiką, reakcijas, slaptas svajones. Kiekvienas festivalis – dar ir savotiška loterija: visko apžioti neįmanoma ir gauni turbūt tai, ko nusipelnęs, arba tai, ne ko nori, o ko reikia.
Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens kvietė miestiečius į tęstinio projekto "Etnosodas 2" kūrybinių dirbtuvių renginius.