- Enrika Striogaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Radikaliam pokyčiui reikia radikalaus veiksmo, teigia šiųmetis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis "Nepatogus kinas".
2007 m. surengtas pirmasis "Nepatogaus kino" festivalis buvo didžiulis įvykis jau vien dokumentinio kino sferoje: pastarasis anksčiau buvo tarsi šiek tiek antrarūšis ir nė nemėgino konkuruoti su meninėmis kino juostomis. Šiandien dėmesys dokumentiniam kinui ne tik labai išaugęs, jis nebekonkuruoja ir neretai net lenkia meninius filmus tiek kokybe bei kūrybiškumu, tiek auditorijos dėmesiu. Režisierių įvaldyta nauja, įvairi ir kaskart tobulėjanti, pagaulesnė dokumentinio kino kalba, pateikianti realius faktus, tikras istorijas jau ne taip, kai anksčiau, – užkadrinis tekstas ir monologai patraukia kur kas daugiau žiūrovų.
Beje, domintis dokumentiniu kinu, išjungti racionalaus mąstymo taip pat nederėtų. Legendinis kino režisierius Woody Allenas yra sukūręs puikų netikro dokumentinio filmo šedevrą "Zeligas" ("Zelig") – tobulą dokumentikos parodiją, arba, kaip dabar sakoma, feiką, kuri atskleidžia, kad dokumentinis kinas taip pat gali būti tik falsifikacija arba manipuliacija. Tiesa, ragavę totalitarinio režimo piliečiai tai puikiai žino, tačiau dokumentinio kino falšas gali būti ne tik politikos priemonė – apgaulė ir klastotė slypi bene visur. Tačiau šįkart ne apie tai.
"Nepatogus kinas" savo laiku atvėrė milžinišką langą į pasaulį, parodydamas ne gražius judančius paveikslėlius, bet įvardydamas skaudžias problemas, apie kurias nė nenutuokėme, vadinasi, pasaulį matėme kur kas siauriau. Matyti ir nepatogias, nemalonias problemas, greičiausiai, yra būtina ne tik tam, kad nedingtų pasaulio įvairovės suvokimas, bet ir aštrus, kritinis mąstymas bei atjautos, pagalbos teikimo poreikis, tiesiog – žmogiškumas, kuris turi tik teigiamą žodžio konotaciją.
Erika Striogaitė. / Lietuvos rašytojų sąjungos nuotr.
Vienas iš šių metų festivalio "Nepatogus kinas" filmų "Rašymas ugnimi" – indų režisierių Sushmit Ghosh, Rintu Thomas dokumentika apie Indijoje diskriminuojamą Neliečiamųjų kastą. Jokia paslaptis, kad Indijoje egzistuoja socialinės kastos: šventikai, kariai, pirkliai ir juodadarbiai, kurias nulemia ne pasiekimai, išsilavinimas ar kokios žmogiškosios savybės, o tiesiog gimimas priklausant tai ar kitai kastai, taigi ničniekas to pakeisti negali. Atrodo, indai su tuo susitaikę, ne kartą tekę girdėti, kad tai gana teisingas požiūris, turintis savo tradiciją, susiformavusią nuo 1500 m. pr. Kr., ir religinį pagrindą.
Filmas "Rašymas ugnimi" (su virtualiuoju "Nepatogaus kino" pasu jį, kaip ir kitus festivalio filmus, galima matyti internetu – red.past.) atskleidžia, kad skirstymas į kastas nėra lydimas romaus susitaikymo ir stoiškumo. Maža to, diskriminacija tarp kastų netgi įstatymiškai panaikinta, tačiau tik teoriškai, nes praktiškai to laikomasi iki šiol, kaip ir niekur nedingęs moterų menkinimas.
Tačiau Šiaurės Indijos valstijoje Utar Pradeše, kur ypač daug smurto patiria moterys dalitės (dalitai laikomi nešvariais, jie savotiški neliečiamieji ir kastų sistemai net nepriklauso, kaip ir moterys), būtent jos susibūrė ir 2002 m. įsteigė laikraštį "Khabar Lahariya" ("Naujienų bangos"), kuris, buvo neabejojama, pasmerktas žlugti. Bet šis vienintelis tik moterų leidžiamas Indijos laikraštis sukurstė revoliuciją, o perkeltas į interneto erdvę, sulaukia per 11 mln. peržiūrų.
"Rašymas ugnimi" pasakoja, kiek daug gali vienas žmogus, keletas tikslui susitelkusių žmonių, šiuo atveju – moterų (deja, reikia įrodinėti, kad jos irgi lygiaverčiai žmonės), net ir didžiulio nuolatinio pavojaus akivaizdoje. Pavyzdžiui, filme "Khabar Lahariya" žurnalistė klausia besibalotiruojančio kandidato į vietos valdžią, kaip jis kovos su prievarta prieš moteris (turima galvoje, tiesioginiai, nuolat patiriami fiziniai moterų išprievartavimai, kai kaskart į namus įsiveržia grupė vyrų; nufilmuota ir tai patyrusi moteris, kuri įvardija dienas, kartus, kai buvo prievartaujama, bet nė vieno jos pareiškimo policija nepriėmė). Kandidatas atsako, kad, jam atėjus į valdžią, išprievartavimų sumažės.
Spręsdami kitų problemas, mes pirmiausiai padedame sau, suvokiame, kad kitų tiesiog nėra, kaip nėra antrarūšių žmonių, blogesnės tautos ar lyties.
Filmas apnuogina ne tik veidmainių politikų veidą, beribį verslininkų godumą ir abejingumą žmogui, bet ir apsišaukėlius dvasinius guru, net tos pačios vyriausiosios laikraščio reporterės šeimą, kurioje vyras toli gražu nepalaiko savo žmonos, nes ji, pasak jo, turėtų užsiimti namų ruoša, užuot bėgiojusi iki išnaktų spręsti kitiems kylančių problemų.
Tačiau, kaip ir būna, spręsdami kitų problemas, atjausdami ir suprasdami, mes pirmiausiai padedame sau, augame dvasiškai ir intelektualiai: nematome vien tai, kas prieš mūsų nosis ir šalia, o suvokiame, kad kitų tiesiog nėra, kaip nėra antrarūšių žmonių, blogesnės tautos ar lyties.
Manipuliatoriai, jų vienokios ar kitokios priemonės ypač bijo viešumo, nes jis, kaip skaidrus vanduo, gali nuplauti ir parodyti tai, kas iš tiesų slypi po gražia veidmainiško rūpinimosi kauke. Atkakliai, sąžiningai dirbdamos, patyrusios ir tik pradedančios "Khabar Lahariya" žurnalistės moterys ne tik atkreipė vietinės ir pasaulio visuomenės dėmesį į didžiulius, bet slepiamus skaudulius ir net sutramdė nežmonišką vietinės mafijos apetitą – jos net sukėlė savotišką revoliuciją. Vis dėlto turbūt svarbiausia, kad pajuto savo veiklos prasmę, išsilaisvino iš žeminančių gniaužtų, nors rašė ir teberašo ugnimi, bet turbūt kitaip apsivalymas neįvyksta.
„Kauno diena“ dovanoja specialią filmo peržiūrą už 1 Eur. Filmą peržiūrėti galite ČIA.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi per Kanų kino festivalio atidarymo ceremoniją
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipėsi į Kanų kino festivalio atidarymo ceremonijos dalyvius. ...
-
Kasmetinė Jaunojo muzikos atlikėjo premija įteikta džiazo ansambliui „Brave Noises“
Premija jos nariams – trimitininkui, pianistui ir kompozitoriui Mantvydui Pranuliui, būgnininkui Dominykui Snarskiui, saksofonininkui Karoliui Šarkui, gitaristams Mindaugui Stumbrui ir Dominykui Žerniui – skirta už indėlį į muzikos kul...
-
Garsios istorinės poros portretui pozavo „The Roop“ vokalistas1
„Apie Žygimantą Augustą ir Barborą Radvilaitę žinojau nedaug, maždaug tiek, kiek paprastai žino nelabai uolus gimnazijos moksleivis. Rodos, buvo įsimylėję vienas kitą, rodos, stiprios asmenybės, dar kažkas, bet nieko tikro, kas man būtų p...
-
Kaunas skyrė 60 tūkst. eurų paramą Charkivo nacionaliniam operos ir baleto teatrui
Lietuvoje apsistojusiam Charkivo nacionaliniam operos ir baleto teatrui Kauno miestas skyrė 60 tūkst. eurų paramą. Tai užtikrins kelių šimtų trupės artistų bei jų vaikų pragyvenimą mūsų šalyje ir leis pratęsti gastroles iki gegu...
-
„Žemės juvelyrika“: dėl parodos susivienijo aštuonios Baltijos regiono kūrėjos
"Žemės juvelyrika" arba "LandJewelry" – sumanymas, įgyvendintas aštuonių menininkių iš keturių Baltijos regiono šalių. Jos susitiko Elando saloje, Švedijoje, kad sukurtų žemės meną ir pasidalyt...
-
Panemunės virsmai – istoriniuose dokumentuose
Panemunės praeitis, ypač – tarpukario laikotarpis, sulaukia vis daugiau visapusiško istorikų ir tyrinėtojų dėmesio. Akyliau pažvelgti į šio Kauno priemiesčio būtąjį laiką kviečia naują parodą parengęs Kauno regioninis archy...
-
M. K. Čiurlionio namuose – prof. V. Landsbergio knygos pristatymas
Antradienio vakarą M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje vyks susitikimas su prof. Vytautu Landsbergiu, bus pristatyta jo naujoji knyga „Debesies laivu. Užrašai apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį“. ...
-
Kaune prasidės didysis „Santakos“ savaitgalis: ką svarbu žinoti?
Kaunas – Europos kultūros sostinė, jau ruošiasi svarbiausiam pavasario įvykiui – miesto gimtadieniui ir antrajai Šiuolaikinio mito trilogijos daliai „Santaka“. Gegužės 20–22 d. kultūra užlies visą miestą, o ...
-
Kaune atidengtas paminklas knygai ir bibliofilui V. Staniuliui1
Reikšmingi istoriniai įvykiai paminėti Kaune gegužės 14 d. Solidžiais renginiais (kartu su visa šalimi) prisimintas Romas Kalanta, prieš 50 m. tapęs gyvu laisvės fakelu. ...
-
Lietuva Kanų kino festivalyje – išskirtinės premjeros ir dėmesys kino industrijai
Šiandien Kanuose, Prancūzijoje, prasideda 75-asis tarptautinis Kanų kino festivalis ir kino industrijai skirta mugė „Marché du Film“. Šiemet Lietuvos kino kūrėjai varžysis ir konkursinėje festivalio programoje, ir sieks ...