Nors gyvena ir dirba sostinėje, mados dizainerė Justina Semčenkaitė gatvės madą stebi visur, kur tik nuvyksta. Kadangi dažnai lankosi Kaune ir Klaipėdoje, pastebėjo, kad šių miestų statistinis mados vartotojas labai skiriasi.
Eglei Mastauskienei, elektroninės sendaikčių parduotuvės „Golden Flea“ įkūrėjai, gera diena yra lėta diena, kai atsikėlusi ryte ji gali atlikti savo mažus ritualus be streso ir skubos. „Vienas mano mėgstamiausių ritualų – pusryčiai su vyru“, – dalijasi 32-ejų kaunietė, penkis šešis kartus per metus vykstanti į kitas Europos šalis ieškoti vintažinių daiktų.
Feisbuko paskyros „SiulasVirbalaiVaselis“ kūrėja Vilija Krasauskienė dienomis dirba rimtą darbą aplinkosaugos srityje, vakarais atsipalaiduoja megzdama žaislus iš siūlų likučių – tokių, anot jos, kur nei vienai kojinei, nei pusei pirštinės. O kiekvienas moters su meile sukurtas žaislas į naujus namus iškeliauja dar ir su kūrėjos dukters nunerta širdute.
Vis dažniau renkamasi pirkti ne naujos statybos namą, o seną, net ir sukiužusį, ir jį atnaujinti. Tai – tvarus būdas išsaugoti statinius. Tiesa, tam pasiryžusi vilnietė Jovita Beliak gerokai nustebino aplinkinius: daugelis nesuprato jos apsisprendimo visas santaupas išleisti ne moderniam butui sostinėje, o senai kaimo trobai be patogumų.
Tvarumo idėjos vis labiau įsitvirtina kasdienybėje, ieškome būdų, kaip prailginti daiktų naudojimo laiką ar suteikti jiems naują gyvenimą. Dviejų sūnų mama Greta Stankevičiūtė rado būdą panaudoti išaugtus vaikų drabužėlius ir išsaugoti malonius prisiminimus – iš jų kuria ypatingus pledukus ir meškučius.
Atsakingumas, tvarumas, bendruomeniškumas, iniciatyvymas, dosnumas – tai reikšminiai žodžiai, kurie labai tiktų kaunietei Karolinai Barišauskienei – Europos klimato pakto ambasadorei ir nemokamos moterų drabužių mainytuvių-atiduotuvių bendruomenės ir platformos „Giver Tag“ įkūrėjai.
Norisi pasipuošti namus ir padaryti tai tvariau? O gal dar turėti ir širdžiai mielą užsiėmimą? Tokią veiklą rado Jurgita Vaičiuvienė, iš laikraštinio popieriaus ir parduotuvių reklaminių leidinių pinanti įvairiausias grožybes – interjero puošmenas, lėkštes, krepšelius, krepšius, žaislus, šveistuvų gaubtus ir kt. „Net negaliu apsakyti, kaip man šitas užsiėmimas patinka“, – sako moteris.
UNESCO duomenimis, 78 proc. viso pasaulio moksleivius moko tvarumo principų, kad atkreiptų dėmesį į klimato kaitą. KTU doktorantės pastebi, kad tvarumą svarbu integruoti į ugdymą ne tik todėl, kad jaunoji karta bus ta, kuriai teks susidurti su tikrosiomis netvaraus elgesio pasekmėmis, bet ir todėl, kad jie gali keisti tėvų, senelių, brolių ir seserų požiūrį.
Deimantė Mačiulskaitė-Narvydienė nuo vaikystės su tėvais lankydavosi sendaikčių turguose, parduotuvėse. Šį pomėgį išsaugojo iki šiol. Socialiniuose tinkluose Sendaikčių medžiotoja pasivadinusi jauna moteris dalijasi savo sėkme ieškant lobių ir Lietuvoje, ir Norvegijoje, kur gyvena septynerius metus. Sendaikčių paieškos jai praverčia įsirengiant namus Lietuvoje, į kurią su šeima rengiasi grįžti.
Prieš penkerius metus socialinį verslą sukūrusios Jolita Butkienė ir Almantė Karpienė turi tikslą: kad kuo mažiau tekstilės gaminių – drabužių, batų, odinės galanterijos, namų tekstilės, aksesuarų – patektų į bendruosius konteinerius. „Dirbtuvių namus“ įkūrusios moterys bendraminčius skatina grįžti prie senelių, prosenelių šaknų ir pasistengti kiekvienam daiktui, kuris nebetinkamas naudoti, suteikti antrą gyvenimą.