Ketvirtadienio vakarą Kauno rajone supleškėjo namas. „Niekad nepagalvočiau, kad per 10 minučių viskas gali taip sudegti“, – sako Fausta Juravičienė, su šeima likusi plika basa.
Jungtinės Tautos penktadienį paskelbė skubios pagalbos prašymą, kuriuo prašoma 1,2 mlrd. dolerių (1,13 mlrd. eurų), kad būtų galima padėti maždaug 2,7 mln. žmonių Gazos Ruože ir Vakarų Krante.
Devyniolikamečiai amerikiečiai Taze Stegelmeieris ir Simonas Cropperis Lietuvoje jau gyvena metus, praeis dar vieneri ir jie grįš į JAV. Abu turi planų studijuoti, toliau kurti savo gyvenimą tėvynėje, bet prisiminimas apie Lietuvą jų niekada neapleis, o sudėtinga mūsų kalba vaikinams pravers, kai jie norės paatvirauti saviškių apsuptyje.
Situacija dėl pandemijos išlieka įtempta, susirgusių gyventojų skaičiai didėja, o kartu su jais – ir nerimas, kaip reikės išgyventi rudenį, žiemą ir sulaukti šviesiojo metų laiko.
Valstybės parama verslui per antrąjį karantiną turėtų būti tikslingesnė ir koncentruota į labiausiai nukentėjusius sektorius. Pagalba darbo laikinai netekusiems ar atleistiems žmonėms galėtų likti tokia pat, tačiau irgi nukreipiama tikslingiau, teigia ekonomistai.
Gyvenimo tempas, sunkumai ir iššūkiai neretai žmones paskatina rinktis įvairias alternatyvas, padedančias atsipalaiduoti, pamiršti savo problemas. Dažnai šiuo pasirinkimu ypač jaunimui tampa ne vien alkoholis ar nikotinas, bet ir narkotinės bei psichotropinės medžiagos.
Šiandien Lietuvoje astma serga maždaug 30 tūkst. suaugusiųjų, o apie 5 proc. iš jų – sunkia šios lėtinės ligos forma. Įprastiniai šio priepuolinio susirgimo simptomai pasireiškia dusuliu, kosuliu ir krūtinės sunkumu, tačiau juos galima nuslopinti ir sumažinti jų dažnumą kasdien vartojamais vaistais.
Technologijų milžinė „Google“ Lietuvoje šiemet ir kitąmet apmokys 10 tūkst. žmonių naudotis įvairiomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Be to, „Google“ padės sunkumų per krizę patyrusiam verslui greičiau persiorientuoti į skaitmeninę erdvę, surasti naujų rinkų, eiti į pasaulinę rinką.
„Lietuva, būdama ES ir euro zonos nare, turi tarsi storą pagalvę finansiniams smūgiams atremti“, – kalbėjo Europos Parlamento narys Andrius Kubilius. Vis dėlto jis ragina šalies valdžią beatodairiškai nešvaistyti lėšų, tai, panašu, dabar vyksta, o ieškoti efektyviausių priemonių, atsakingai ruoštis net ir prasčiausiems artimiausių dvejų metų scenarijams.