Biologinė terapija – raktas į gyvenimą be sunkios astmos

Vis dėlto astmai paūmėjus šių vaistų nebepakanka. Viena iš veiksmingiausių alternatyvų, suretinančių paūmėjimus bei padedančių palengvinti net ir sunkios astmos simptomus – prieš maždaug 2 metus Lietuvoje pradėta taikyti biologinė terapija. Kokie tai vaistai, kas juos gali vartoti ir ar jų naudojimas yra saugus?

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėjas, med. dr. Marius Zolubas pasakojo, kad nors pirmieji astmos simptomai buvo aprašyti dar 2600 m. pr. Kr. Kinijoje, tačiau net ir po tiek metų mes vis dar apie ją žinome per mažai.

„Astmos terminą maždaug 400 m. pr. Kr. sukūrė pats Hipokratas. Nors šios ligos išsivystymo mechanizmų gali būti daugybė, tačiau dažniausiai jai yra būdingas lėtinis kvėpavimo takų uždegimas, apibrėžiamas pagal pasireiškiančius ligos simptomus – švokštimą, oro trūkumą, krūtinės sunkumą, kosulį. Jie dažniausiai būna priepuoliniai, o tai reiškia, kad vieną dieną situacija gali būti prasta, kitą dieną simptomų gali išvis nebebūti. Simptomus lydi kintantis bronchų susiaurėjimas, kuris vėlesnėse ligos stadijose gali nebegrįžti į pradinę būseną“, – sakė M.Zolubas.

Sunki arba sunkiai gydoma astma

Gydytojo teigimu, lėtinės ligos yra tokie susirgimai, kurių net šiuolaikinė medicina išgydyti negali: „Gali būti tam tikri šviesesni periodai, trunkantys net kelerius metus, kai astma pradingsta, tačiau ji visuomet sugrįžta. Tiesa, ši liga būna skirtingo sunkumo, kurį vertiname iš dviejų pozicijų – paciento ir gydytojo. Pirmuoju atveju žiūrime, kiek įtakos astma turi kasdieniam žmogaus gyvenimui, kaip dažnai ji pasireiškia, ar simptomai trukdo miegoti, dirbti, mokytis. Antroji – kiek pacientui reikia naudoti vaistų, kad pasiektų geriausią įmanomą ligos kontrolę ir ji minimaliai trukdytų jo gyvenimui.“

Anot Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėjo, labai svarbu yra atskirti sunkią astmą nuo sunkiai gydomos astmos. Jis tvirtina, kad sunkia astma galima laikyti tą susirgimą, kai net ir teisingai bei tvarkingai vartojant vaistus reikia didelių jų dozių, o ligos simptomai ir paūmėjimai kartojasi, jų kontroliuoti dažnai nepavyksta.

„Sunkiai gydomos astmos atvejais užtektų gerokai mažiau vaistų, jei žmogus teisingai juos vartotų – tyrimai yra atskleidę, kad lėtinėmis ligomis sergantys pacientai suvartoja apie pusę paskirtų vaistų dozių. Iš dalies tai yra suprantama, nes šis susirgimas tai atsiranda, tai praeina, todėl asmuo gali pagalvoti, kad pasveiko ir jam vaistų nebereikia“, – tvirtino M. Zolubas.

Kitoks būdas gydyti sunkią astmą

Pasak gydytojo, kitas atvejis – astmos paūmėjimas, kai nebeužtenka turimų vaistų. Atsidūrus tokioje situacijoje, nebepadeda nei kasdien naudojami inhaliatoriai, kurie plečia bronchus ir šalina pačius simptomus, nei astmos uždegimą kontroliuojantys vaistai.

„Sunkia astma sergantys žmonės gali teisingai vartoti visus jiems paskirtus vaistus, tačiau nepaisant to, jų simptomai niekur nesitrauks. Iki šiol vienas iš pagrindinių vaistų, padedančių šiuo atveju ir prislopinančių sunkią astmą, būdavo geriamieji hormoniniai vaistai, tačiau naudojant juos ilgą laiką, atsiranda nepageidaujamų reakcijų. Pastaraisiais metais medicinoje atsirado progresyvesnis sunkios astmos gydymo būdas, turintis mažiau nepageidaujamų reakcijų – biologinė terapija“, – tvirtino Respublikinės Klaipėdos ligoninės Pulmonologijos ir alergologijos skyriaus vedėjas.

Pasak jo, biologinė terapija yra šiek tiek panašus gydymo būdas į skiepus – į žmogaus organizmą kas dvi, keturias arba aštuonias savaites yra suleidžiami tam tikri antikūnai, kurie užgniaužia astminiame uždegime dalyvaujančias molekules ir jį palengvina.

Vaistų skyrimas – nuodugnus procesas

Gydytojas pasakojo, kad norint taikyti biologinę terapiją sunkia astma sergančiam asmeniui būtina išsamiai ištirti pacientą, nes šie vaistai veikia ne visus: „Lietuvoje turime tik penkias vietas, kur gali būti skiriamas šis gydymas. Sprendimą dėl šių vaistų naudojimo priima bent trys gydytojai pulmonologai ar alergologai-klinikiniai imunologai, sutariantys, kad pacientui biologinė terapija gali būti efektyvi. Pacientas privalo būti kompleksiškai įvertintas, o gydymo skyrimą nulemia ne vienas skaičius ar simptomas, o specifiška jų visuma.“

Anot M. Zolubo, priklausomai nuo to, kiek tiksliai sunkia astma sergančių žmonių yra Lietuvoje, biologinė terapija galėtų būti taikoma maždaug 500–700 šalies gyventojų. Jo teigimu, svarbiausia šiandien yra informuoti žmones, kad toks gydymas egzistuoja, ir šviesti šeimos gydytojus bei pulmonologus apie pacientus, kuriems šie vaistai galėtų padėti.

Gydytojas – paciento sąjungininkas

„Nors šie vaistai ir gali padėti numalšinti simptomus ir suretinti paūmėjimus, biologinė terapija nepašalina ir neišgydo astmos. Kartu su šiuo gydymu privalu ir toliau vartoti kasdienius ligą kontroliuojančius vaistus, nes biologinė terapija yra tik papildomas gydymas, tai toli gražu nėra panacėja“, – sakė gydytojas.

Galiausiai, pasak jo, pacientai turėtų pagaliau suprasti, kad kalbant apie bet kokią ligą, jie turi būti gydytojo pusėje: „Mes turime būti sąjungininkai – jei pacientas pasikliaus gydytoju, klausys jo patarimų, teisingai vartos vaistus ir sąmoningai gydysis, tuomet šansų kontroliuoti ligą turėsime gerokai daugiau.“

Straipsnį remia bendrovė „AstraZeneca“.