Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė Suomijos piliečių ir politikų požiūrį į šalies narystę NATO, antradienį sakė suomių premjerė Sanna Marin (Sana Marin).
Lenkijos premjeras šeštadienį pareiškė bijantis, kad Rusija gali pulti jo šalį, Suomiją ar Baltijos šalis, ir paragino Europą po Maskvos invazijos į Ukrainą padvigubinti gynybos išlaidas.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) ketvirtadienį pasmerkė Rusiją už bandymus „išgalvoti pretekstų invazijai“ į Ukrainą, kai Kijevas ir Maskva apsikeitė kaltinimais dėl konflikto eskalavimo.
Ukraina antradienį pareiškė, kad jos bendromis diplomatinėmis pastangomis su Vakarų sąjungininkais pavyko užkirsti kelią Rusijos invazijai, dėl kurios būgštauta pastaruoju metu.
Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) pirmadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną atsitraukti nuo „bedugnės krašto“ ir įspėjo, kad invazija į Ukrainą galėtų prasidėti per ateinančias dvi paras.
Tyrėjų komanda „Conflict Intelligence Team“ (CIT) paskelbė, kad Rusija gabena savo karinę techniką vis arčiau Ukrainos sienos. Dabar ji telkiasi vos 15-20 kilometrų atstumu nuo Charkovo srities. „Tai atrodo ypač pavojingai“, – pranešė CIT.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) penktadienį pareiškė, kad Rusija sutelkė dar daugiau karių prie sienų su Ukraina, ir perspėjo, kad Maskva gali pasiųsti savo pajėgas į provakarietišką kaimynę tebevykstant žiemos olimpinėms žaidynėms, kurios truks iki vasario 20 dienos.
Gautose naujose palydovinėse nuotraukose matyti, kad didelė bazė, kurioje buvo laikomi Rusijos tankai, artilerija ir kiti šarvuočiai, – beveik ištuštėjusi, o įranga pastarosiomis dienomis galimai buvo perkelta daug arčiau Ukrainos sienos, praneša CNN.