Profesorius V. Senčila: kaip agresorius apvertė pasaulį

Klaipėdos universiteto Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakulteto dekanas Viktoras Senčila, ankstų vasario 24-osios rytą sulaukęs savo kolegų iš Charkovo technikos universiteto pagalbos šauksmo, buvo sukrėstas iki širdies gelmių. Klaipėdietis teigia nesuvokiantis tų, kurie pateisina Rusijos agresiją ir panašaus scenarijaus norėtų Lietuvoje.

Šauksmas iš Charkovo

Ukrainiečių profesūros kreipimasis buvo adresuotas ir Rusijos bei Baltarusijos universitetų mokslo darbuotojams.

"Su daugeliu jūsų esame pažįstami asmeniškai. Mes su jumis esame tos pačios profesijos žmonės. Mes mokome, tyrinėjame pasaulio, gamtos ir visuomenės įvykius, procesus. Mes esame su jumis tos pačios pasaulėžiūros mokslininkai ir pedagogai. Visa tai šiandien gali būti sunaikinta, pradėjus karą prieš Ukrainą", – rašė mokslininkai iš Charkovo technikos universiteto.

Skaitydamas šį raštą, klaipėdietis V.Senčila sunkiai tvardė emocijas, nes kolegos rašė apie okupantų apšaudomus studentų bendrabučius, gyvenamuosius kvartalus.

Rašė apie tai, kad dėstytojai ir studentai dėl nesiliaujančių oro atakų turi slėptis metro požemiuose ir rūsiuose, apie tai, kad žūva taikūs žmonės, griaunama viskas, kas tiek metų statyta.

"Mes kreipiamės į jus, mūsų kolegos, į jūsų sąžinę ir protus, padarykite, ką galite, kad sustabdytumėte karą. Ištarkime kartu: "Karui ne!" Antraip mūsų vaikai ir anūkai, mūsų studentai niekada mums neatleis už neveiklumą", – praėjus vos kelioms valandoms po pirmųjų Kremliaus atakų prieš Ukrainą rašė Charkovo technikos universiteto profesoriai.

Akimirksniu suvokiau viso to reikalo siaubą, pasaulis tarsi apsivertė.

Su vienu pasirašiusiųjų šį kreipimąsi, šio universiteto mokslo prorektoriumi, Ukrainos mokslo ir technikos valstybinės premijos laureatu, profesoriumi Andrejumi Marčenka V.Senčila pažįstamas asmeniškai.

"Tą rytą pabudau labai anksti, tarsi kažką negera nujausdamas, įsijungiau televizorių. Ir "Euronews", ir "Nastojaščeje vremia" transliavo V.Putino kalbą. Išklausiau ją iki galo, kalbėjo jis ilgai, turbūt bandė pateikti pasauliui įtikinamą savo veiksmų motyvą. Akimirksniu suvokiau viso to reikalo siaubą, pasaulis tarsi apsivertė", – kalbėjo klaipėdietis.

V.Senčila bandė susisiekti su kolegomis iš Charkovo. Profesorius A.Marčenka tada jam ištarė: "Jei tai nebūtų realybė, niekada nepatikėčiau, kad tai įmanoma."

Klaipėdietis palaiko ryšį su Ukrainos kolegomis visą tą laiką.

Dalis jo kolegų ukrainiečių perėjo į karinę struktūrą ir užsiima tuo, kuo ir turi šiuo metu užsiimti. Tie, kurie to negali daryti dėl amžiaus ar sveikatos, slepiasi slėptuvėse.

Stokholmo sindromo pagirios

"Tai, kas vyksta Ukrainoje, sunkiai suvokiama protu. Ilgai galvojau, kaip V.Putinas galėjo taip pasielgti. Ir suvokiau, kad jis palaipsniui transformavo ir savo piliečių protus. Juk tai prasidėjo dar iki 2014 m. Krymo okupacijos, 2008-aisiais, kai jis pradėjo atiminėti teritorijas iš kitų šalių. Italų filosofas Umberto Eco, jaunystėje pats žavėjęsis fašizmu, po to praregėjęs, parašė esė "Amžinasis fašizmas", kurioje nurodė 14 jo požymių. Tai, kas ten parašyta, viskas įvyko. Baisiausia, kad dalis žmonių tiki juo (V.Putinu – A.D.)", – kalbėjo V.Senčila.

Pasak profesoriaus, yra tokių ir Lietuvoje, ypač trikdo kalbantieji, kad su agresoriumi reikia bandyti susitarti taikiai.

Požiūris: Klaipėdoje gimęs mokslininkas, pedagogas ir politikas V.Senčila nesuvokia, kaip galima niekinti šalį, kurioje yra tavo namai. Vytauto Petriko nuotr.

"Manau, taip savyje yra ugdomas Stokholmo sindromas. Žmogus galvoja, kad geriau pasiduoti agresoriui, sutikti su jo sąlygomis, ir bus taika. Kalbant apie V.Putino sąlygas, kurias jis kelia Ukrainai, jos yra absoliučiai nepriimtinos, nes tada reikėtų atsisveikinti su šita valstybe. Apmaudu, kad yra prijaučiančių V.Putinui, nes jis – tipinis rusiško fašizmo įkūrėjas. Ir tai ne mano asmeninė nuomonė, apie tai kalbama ir pačioje Rusijoje", – teigė V.Senčila.

Apmaudu, kad yra prijaučiančių V. Putinui, nes jis – tipinis rusiško fašizmo įkūrėjas.

Pagrįsdamas šią mintį klaipėdietis vėl pasitelkė U.Eco esė "Amžinasis fašizmas".

Fašizmui formuotis esą pati geriausia terpė yra vidutinė visuomenės klasė, kuri yra frustruota, tai yra kuri kažkada nepasiekė savo kažkokių svajotų tikslų.

"Be to, V.Putino veiksmai ir retorika turi kriminalinį atspalvį, tiems žmonėms tai patinka. Pamenate, kai prieš gerą dešimtmetį vėl pasigirdo kalbos apie Sovietų Sąjungos atstatymo idėją ir kad blogi žmonės ją sugriovė. Tai tada buvo pateikiama kaip pagrindinis praradimas, "didžiausia geopolitinė katastrofa", anot V.Putino. Dabar jis bando įdiegti ne Rusijoje gyvenantiems tautiečiams, kad jie yra skriaudžiami, engiami ir atskirti. Viską, ką U.Eco ir aprašė", – kalbėjo V.Senčila.

Nusirito šiauriau Korėjos

V.Senčilos teigimu, galime tik pasidžiaugti, kad M.Gorbačiovo vietoje, anuomet SSRS paskelbusio "glastnost" ir "perestroiką", nebuvo V.Putinas ar A.Lukašenka.

"Juk M.Gorbačiovas tada turėjo milžinišką valdžios aparatą, jo galioje buvo jėgos struktūros, bet jis kažkaip nepasmaugė jaunos Lietuvos demokratijos, nors kraujas ir buvo pralietas. Įsivaizduokite jo vietoje V.Putiną ar A.Lukašenką, kurie laikosi įsikibę valdžios ir galvoja tik apie tai. Kas būtų buvę? Ir aplinkui yra daugiau tokių pavyzdžių, kad ir Šiaurės Korėja, bet dabar Rusija, kaip kažkas jau pastebėjo, nusirito šiauriau Korėjos", – kalbėjo klaipėdietis.

V.Senčilos teigimu, dar vienas labai baisus V.Putino veiksmas tas, kad transformavo savo piliečių požiūrį į Antrąjį pasaulinį karą.

Tai esą irgi prasidėjo maždaug prieš 10 metų, kai faktiškai išmirė visi karo veteranai, patyrę karą ir suvokiantys, kad baisiau už jį nieko nėra.

Tautos potencialas buvo nukreiptas ne kūrybai ir ekonomikos vystymui, o ambicijoms ir įsitikinimui, kad skriausdamas kitus įgysi didybę.

"Ko gi ėmėsi V.Putinas? Atsirado nauji filmai, naujos knygos, kur karas buvo pateikiamas jau kaip teigiamas dalykas, o pergalė – visa ko esmė. Visiškai pro akis praleidžiant faktą, kad per pirmuosius karo metus Sovietų Sąjungos nuostoliai buvo 7 milijonai žmonių – žuvusių, nužudytų, patekusių į nelaisvę. Staiga pasigirdo šūkis: "Galime pakartoti!" Ką pakartoti? Tuos nuostolius, nusikaltimus? Ir tokiu būdu V.Putinas pamažu pakeitė žmonių požiūrį į karą", – kalbėjo V.Senčila.

Klaipėdietis prasitarė, kad jo paties senelis žuvo 1942 m. Staliningrade, vienoje didžiausių karo mėsmalių, kur gyvybes prarado apie milijonas žmonių.

Gyviems likusiems šios aukos ir pergalė kare buvo itin svarbu, kaip ir dabar prieš rusų agresorius kovojantiems ukrainiečiams.

"Ir dabar kas įvyko? V.Putinas, transformavęs dalies žmonių požiūrį į Antrąjį pasaulinį karą, pasisavino šitą pergalę, pateikdamas ją vos ne kaip savo asmeninį laimėjimą. Jis uzurpavo pačią tos pergalės prieš nacizmą idėją, pergalės prasmė visiškai pasikeitė. Ir tie žmonės, kurie dabar norėtų paminėti Pergalės dieną, atsiduria tarsi V.Putino bendrininkų pusėje. Taip fašizmas realiai transformavosi ir šiandien apnuodijo pačią Rusiją. Jis pasėjo žmonių protuose imperializmo sėklą, kad jie buvo didieji, o dabar – vidutiniai, todėl jų pasaulis negerbia ir už tai jį reikia nubausti. Tautos potencialas buvo nukreiptas ne kūrybai ir ekonomikos vystymui, o ambicijoms ir įsitikinimui, kad skriausdamas kitus įgysi didybę", – įsitikinęs klaipėdietis.

Privalome saugoti ir ginti

Žmonės neretai vadovaujasi tik ekonominiais interesais, negalvodami, ką reiškia esminiai fundamentalūs demokratiniai principai, kuriuos šiandien tiesiog privalome saugoti ir ginti.

Tomis idėjomis netgi dalis jaunų žmonių apsinuodiję ir Lietuvoje. V.Senčila mano, kad čia didelę įtaką daro šeima.

Pats prisiminė pavyzdį savo tėčio, kuris kilęs iš Baltarusijos, ten baigęs kaimo mokyklą, atvyko į Klaipėdą mokytis jūrininko profesijos.

Pradžioje jis net nemokėjo rusiškai, iš jo baltarusiškos kalbos juokėsi, tačiau jis jau tada sugebėjo įvertinti žemę, kurioje pasirinko kurti savo gyvenimą.

"Labai tikiu, kad daugybė jaunų kitataučių, nelietuvių, šiandien suvokia, kur jie gyvena, ir tai vertina. Kodėl yra galvojančių kitaip, sunku paaiškinti. Kaip galima jausti neapykantą šaliai, kurioje gyveni? Turi ją mylėti, nes juk čia tavo namai. Be abejojo, tos priešiškos nuotaikos ateina iš šeimos. Žmonės neretai vadovaujasi tik ekonominiais interesais, negalvodami, ką reiškia esminiai fundamentalūs demokratiniai principai, kuriuos šiandien tiesiog privalome saugoti ir ginti", – įsitikinęs V.Senčila.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeViktoras SenčilaRusijos invazijainvazija į Ukrainą

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių