Po svarstymo Seimas 56 balsais „už“, 39 – „prieš“, devyniems parlamentarams susilaikius pritarė, kad politinės partijos laimėtų mandatų daugiamandatėje apygardoje pasiekusios 4 proc., o koalicijos – 6 proc. ribą.

Tokiam Seimo rinkimų pataisų variantui, kurį pateikė liberalas Simonas Gentvilas, pritarė ir pagrindinis Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Šį pataisų variantą remia ir Prezidentūra.

Seimas dar turės vieną kartą balsuoti dėl įstatymo pataisos priėmimo.

Tuo tarpu už „valstiečių“ frakcijos atstovo Naglio Puteikio siūlymą, kad kartelė būtų nuleista iki 3 proc. partijoms ir 5 proc. koalicijoms, balsavo 51 Seimo narys, 47 buvo prieš ir aštuoni susilaikė.

Šį siūlymą palaikė valdantieji „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai bei dalis „Lietuvos gerovei“ frakcijos narių.

Prezidentas Gitanas Nausėda remia 4 proc. ir 6 proc. ribas. Pasak prezidento, kartelės sumažinimas sudarytų galimybes Seime atstovauti didesniam žmonių skaičiui.

Šiuo metu partijos dalyvauja mandatų dalybose, kai daugiamandatėje apygardoje pasiekia 5 proc. kartelę, koalicijos – 7 proc. kartelę.

Prieš pataisas kalbėjęs konservatorius Jurgis Razma tvirtino, jog negalima daryti esminių rinkimų sistemos pakeitimų iki jų likus mažiau nei metams.

„Netinka tuo metu, kai iki Seimo rinkimų liko mažiau negu metai, daryti kažkokius esminius principinius pakeitimus Seimo rinkimų sistemoje. Rinkimų barjero keitimas, manau, yra vienas iš esminių klausimų rinkimų sistemoje“, – sakė J. Razma.

Anot jo, nors esama šalių, kur išvis nėra rinkimų barjero, 5 proc. barjeras yra „vyraujantis ir bene dažniausiai pasitaikantis“.

„Taigi nėra pas mus koks nors nedemokratiškai labai aukštas tas barjeras. Ir ką jis reiškia pagal mūsų rinkimines patirtis? Tai reiškia, kad norint įveikti tą barjerą, reikia gauti maždaug 60 tūkst. rinkėjų balsų. Tai vėlgi nėra labai didelis skaičius partijai, kuri mano turinti rimtą įtaką, šiokį tokį palaikymą“, – kalbėjo konservatorius.

„Socialdarbietė“ Irena Šiaulienė tvirtino, jog nenoras nuleisti rinkimų kartelės tėra „noras išsaugoti vienpartiškumą“.

„Buvo čia daug samprotavimų apie galimą būsimą chaosą, paskatas kurti vienadienes partijas. Bet sąlygos partijų kūrimui nėra keičiamos, rasti 2 tūkst. remiančių nėra paprasta, kai, sakysime, Vokietijoje partijos įkūrimui užtenka ir 1 tūkst. steigėjų. Ir tai, ką oponentai priešindamiesi skelbia, tai kaip tik ir yra noras išsaugoti vienpartiškumą“, – tvirtino I. Šiaulienė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis yra sakęs, kad „daugelyje šalių, kurios yra pakankamai daug metų demokratinės valstybės, trys procentai yra dažna praktika“.

Jis taip pat Seime registravo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisą, kad nuo dabartinės 4 proc. partijoms bei 6 proc. koalicijoms kartelės būtų pereita atitinkamai prie 3 ir 5 procentų.

Ties trijų procentų riba visuomenės apklausose balansuojantys „valstiečių“ koalicijos parteriai „socialdarbiečiai“ remia 3 proc. ribą. Jų lyderis Gediminas Kirkilas tvirtina, jog „kuo mažiau demokratiška šalis, tuo aukštesnė kartelė“.