Koalicijos dėlionės jau tampa tema socialinių tinklų folklorui

– Kas, jūsų nuomone, yra geriau – didelė, bet nelabai sutarianti koalicija, ar vis dėlto mažesnė, bet stabilesnė?

– Gerų variantų kol kas nėra ir turbūt dar anksti kalbėti apie koaliciją, nes, kaip jūs sakėte, reikia sulaukti antrojo turo. Antrasis turas parodys, kas yra nugalėtojas, nes, nors buvo skambios antraštės apie socialdemokratų triumfą, toli gražu jokio triumfo dar nėra. Prezidentūros iniciatyva praktiškai prieš Seimą nominuoti Viliją Blinkevičiūtę premjere taip pat kelia didelį klaustuką. Sulaukę antrojo turo rezultatų galėsime sužinoti nugalėtoją, o jeigu juo taps konservatoriai, tai galbūt pagal tradiciją jiems turėtų būti suteikta teisė formuoti koaliciją.

– Išankstiniai rinkimai prasideda jau rytoj, tačiau antrajame ture dažnai matome mažesnį rinkėjų aktyvumą. Jei ši tradicija išliks, kam tai būtų naudinga?

– Tikėtina, kad tai būtų naudinga dešiniesiems, konservatoriams, kurie labai stipriai atrodo didmiesčiuose, ypač Vilniuje, kur jie gali laimėti praktiškai visas apygardas. Jie taip pat gerai atrodo Kaune ir kituose miestuose. Rezultatas su socialdemokratais gali būti labai apylygis. Žiūrėjau ekspertų prognozes – socialdemokratams prognozuojama kelios vietos daugiau, bet aš turėčiau šiek tiek kitokią nuomonę dėl kai kurių apygardų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Seimo pirmininkė savo „Facebook“ paskyroje rašė, kad ankstyvos kalbos ir svarstymai dėl valdančiosios koalicijos gali pakenkti būsimam Seimui, galbūt jau ir dabar kenkia. Ar jūs sutiktumėte su jos nuomone ir kaip galima pakenkti Seimui, kuris dar net nepradėjo dirbti?

– Būsimasis Seimas jau yra pasmerktas nestabilumui. Vienintelis variantas, kuris galėtų leisti formuoti stabilesnę daugumą, tai konservatoriai+socialdemokratai+dar kažkas – galbūt S. Skvernelio partija, galbūt liberalai, o galbūt – abi. Tai leistų suformuoti vadinamąją vaivorykštės koaliciją. Tačiau visos jėgos, išskyrus konservatorius, tokį scenarijų atmeta. Kitais atvejais turime keturių partijų derinį ir žinant, kas vyksta vadinamoje kairėje pusėje – kokie ten vyrauja interesai ir ambicijos – net nepradėjus dalintis postais, koalicija gali būti susprogdinta iš vidaus.

– Ramūnas Karbauskis su S. Skverneliu tarsi ir nenori dirbti kartu, bet sutiktų. R. Žemaitaitis apskritai teigia, kad jam jokių koalicijų nereikia. Jei čia neatsiranda konservatoriai, ką tada daro socialdemokratai?

Antrasis turas parodys, kas yra nugalėtojas, nes, nors buvo skambios antraštės apie socialdemokratų triumfą, toli gražu jokio triumfo dar nėra.

– Galbūt negalima atmesti ir priešlaikinių rinkimų scenarijaus, kuris, mano manymu, būtų naudingas R. Žemaitaičiui. Jis dabar „ant bangos“, jo konkurentai – valstiečiai – per pirmąjį turą parodė savo silpnumą, vos pateko į Seimą, o jų populiarumas mažėja. Ši situacija, kartu su ginčais, nesutarimais, „raudonomis linijomis“, mano nuomone, parodo jų silpną poziciją. Dirbti kartu keturioms partijoms – R. Žemaitaičiui, S. Skverneliui, valstiečiams ir socialdemokratams – jau dabar atrodo labai sudėtinga.

– Kalbant apie tuos, kurie neperlipo barjero, konkrečiai Laisvės partiją. Tačiau jie dar turi kelis kandidatus vienmandatėse apygardose ir jei jiems pavyktų laimėti bent kelias vietas Seime, kyla klausimas, kokia nauda iš to pačiai partijai, kai turi tik kelis savo atstovus Seime? Bet gal jie gali tapti itin svarbūs kai kuriuose balsavimuose, kai reikės tų kelių papildomų balsų ir jų svoris gali tapti itin reikšmingas?

– Yra trys Laisvės partijos kandidatai antrajame ture ir visi, man atrodo, varžosi su konservatoriais. Nors tai nėra esminis klausimas formuojant koaliciją, Laisvės partijai tai yra gyvybės ir mirties klausimas. Jei Laisvės partija neturės nė vieno kandidato Seime, kas yra realu, šiai partijai bus labai sunku išgyventi artimiausius ketverius metus.