Prioritetas – euro zona

Lietuvos įmonės ir toliau prioritetinėmis laiko Rusijos ir Vakarų Europos rinkas. O Azijos rinkos bus aktualios tik pavieniams eksportuotojams – taip tvirtina Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų ekonomistai.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pažymėjo, kad didžiausias eksportuotojų dėmesys šiemet turėtų būti skiriamas eksporto apimtims išlaikyti euro zonoje. Tiesa, jis pripažino, kad nereikėtų tikėtis labai spartaus augimo.

"Manau, kad 2017 m. išliks panašios eksporto tendencijos į euro zoną, t.y. bus gana nuosaikus augimas. Nors pernai eksportas nominalia išraiška buvo sumažėjęs į šį regioną, tačiau tai buvo dėl bendros eksporto kainos kritimo. Kadangi kainų kritimo šiemet nebus, tai bus lėtas ir nuosaikus eksporto kilimas į euro zoną", – aiškino G.Nausėda.

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat sakė, jog pagrindinis eksportuotojų dėmesys kitais metais bus skirtas būtent Europos rinkai. Tačiau ir jis pripažino, kad stebuklų nereikėtų laukti.

"Stebuklų, proveržių tikėtis yra sudėtinga, net jeigu euro zonos ekonomika augtų daug sparčiau, nei prognozuojama. Lietuvos išorinis konkurencingumas yra išblėsęs, nes produktyvumas pastaruosius ketverius metus beveik nedidėja. Tuo pat metu sparčiai auga darbo sąnaudos. Įmonės gali stengtis išlaikyti eksporto apimtis, bet spartesnio augimo sunku tikėtis", – kalbėjo N.Mačiulis.

Pernai paskelbti Latvijos Centrinės statistikos valdybos duomenys parodė, kad Lietuva tebėra pasyviausia lyginant su kitomis Baltijos valstybėmis pagal eksporto dalį, tenkančią ES.

Per pirmus septynis 2016 m. mėnesius Bendrijai priklausančioms valstybėms teko apie 62 proc. viso Lietuvos eksporto, tuo metu Latvijos ir Estijos užsienio prekyboje eksporto dalis į ES sudarė po 74 proc.

Rusija išlieka svarbi

Rusijos rinka – svarbi Lietuvai, vis dėlto, N.Mačiulio teigimu, prekybai su Rusija trukdo abipusės sankcijos.

"Yra vienas didelis neapibrėžtumas, susijęs su Rusija. Didesnio eksporto augimo galima tikėtis, tik atsigaunant Rusijos ekonomikai ir atšaukus abipuses sankcijas. Turbūt sunku tikėtis, kad sankcijos bus atšauktos šiemet. Galbūt apie tai galima būti pagalvoti 2018 m.", – svarstė N.Mačiulis.

Ženevoje įsikūręs Aukštųjų tarptautinių studijų institutas (PSIG) pernai paskelbė ataskaitą, kurioje pažymėta, jog Baltijos valstybės, ES paskelbus sankcijas Rusijai ir Maskvai atsakius tuo pačiu, nukentėjo labiausiai iš visų Bendrijos šalių.

Rusijai tenkanti Estijos eksporto už ES ribų dalis, remiantis PSIG skaičiavimais, 2015 m., palyginti su 2013 m., sunyko 12,7 proc., Latvijos – 10,7 proc., o Lietuvos – 9,1 proc.

Nepaisant sankcijų, ekonomistai mano, kad šiemet eksporto apimtys į Rusiją, taip pat ir Jungtines Valstijas, turėtų išaugti.

Tuo metu Azijoje įsitvirtinti yra sunku, dėl šios priežasties tik kelioms Lietuvos įmonėms kol kas pavyko užmegzti ryšius su Kinija.