N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad infliacijos dugnas jau buvo pasiektas ir dabar ji po truputį kyla. Analitikas mano, jog artimiausiais mėnesiais vidutinė metinė infliacija artės prie 2 procentų.

„Žiūrint į lapkričio mėnesio tendencijas, mes matome, kad šiek tiek spartesnė mėnesio infliacija sugrįžta ir tikėtina, kad tokios tendencijos tęsis jau ir 2025 metais, priežasčių tolesniam prekių pigimui yra mažiau. Šiek tiek pabrangę yra ir energijos ištekliai, kai kurios žaliavos“, – trečiadienį BNS sakė N. Mačiulis.

„Dėl sparčiai didėjančių darbo sąnaudų, kurios ir kitais metais taip pat didės sparčiai, ir toliau brangs paslaugos. Dėl šios priežasties mes tikrai infliacijos dugną jau paliekame praeityje ir nuo dabar – ir dėl bazės efektų, ir dėl didėjančių darbo sąnaudų, ir dėl kai kurių brangstančių žaliavų – matysime įsibėgėjančią infliaciją, kuri artimiausiais mėnesiais pradės artėti prie 2 procentų“, – aiškino ekonomistas.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat mano, jog 0,1 proc. metinė infliacija buvo dugnas, ateityje ji tik didės, tuo metu vidutinė metinė infliacija šiemet labai keistis neturėtų ir sieks apie 0,8–0,9 proc.

Pasak jo, gruodis – istoriškai mažos infliacijos mėnuo, tačiau įtakos gali turėti degalų kainos.

„Gruodis istoriškai yra mažos infliacijos mėnuo (...). Tada nuolaidos prasideda ir drabužiams, ir avalynei. Tačiau yra kintamasis – degalų kainos kaip pasikeis, tai pasižiūrėsime“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Gruodis istoriškai yra mažos infliacijos mėnuo (...). Tada nuolaidos prasideda ir drabužiams, ir avalynei. Tačiau yra kintamasis – degalų kainos kaip pasikeis (...)

Analitiko teigimu, lapkričio mėnesio infliacija buvo šiek tiek didesnė nei tikėtasi.

„Dabar turime 0,5 proc., kas yra šiek tiek daugiau negu laukta, bet prisimename, kad spalis ir rugsėjis buvo tie mėnesiai, kai mėnesinė infliacija buvo gerokai mažesnė negu tikėjomės“, – kalbėjo ekonomistas.

Jo teigimu, istoriškai lapkritį mėnesio infliacija būna apie nulį, tačiau didesnę šiemet lėmė šilumos, degalų kainos ir susistiprėjęs JAV doleris.

„Turbūt vienas iš pagrindinių elementų, kodėl lapkritį buvo 0,5 proc. mėnesinė infliacija, tai šiluma ir degalai šiek tiek – nedaug, bet jie irgi pabrango. Turėjome šiek tiek pabrangusį dyzeliną. Tai susiję su tuo, kad JAV doleris pastiprėjo,  lyginant su euru“, – aiškino T. Povilauskas.

SEB banko ekonomisto teigimu, lapkritį 11–12 proc. padidėjusi šilumos kaina mėnesio infliaciją išaugino 0,2 proc. punkto.

Tuo metu, anot N. Mačiulio, šiais metais infliacija buvo žema dėl pigusių daugelio prekių – buvo atpigę žaliavos ir energijos ištekliai, tačiau brango paslaugos.

„Tai buvo pagrindinis šių metų bruožas visos infliacijos, kuomet išsiskyrė paslaugų ir prekių kainos. Būtent dėl pigusių prekių mes matėme metinę ir vidutinę metinę infliaciją žemiau vieno procento“, – aiškino N. Mačiulis.

Be to, jis pridūrė, kad šiais metais infliacija labiausiai buvo palanki mažas pajamas gaunantiems žmonėms, kurių perkamoji galia augo labiausiai.

„Tuo tarpu vidurinioji klasė dėl vis dar sparčiai brangusių paslaugų jautė didesnę infliaciją, jų asmeninė infliacija buvo didesnė“, – pabrėžė jis.

N. Mačiulis priminė, kad nuo sausio 12,5 proc. didės minimali mėnesio alga, panašiu tempu augs ir senatvės pensijos, todėl tai su kaupu kompensuos augančias kainas.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, išankstinė metinė infliacija lapkritį siekia 1,1 proc., mėnesio – 0,5 proc., o vidutinė metinė – 0,8 proc.