- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išaugusios gamybos išlaidos ir eksporto nuosmukis kelia klausimą, ar nepasipils bankrotai. Kiek gali smukti bendrasis vidaus produktas ir ar turės lietuviai darbo? Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantu Janulevičiumi.
– 8 proc. – dramatiškas kritimas ar ne?
– Sakyčiau, gana dramatiškas. Aišku, jeigu palyginsim, kad toks pats kritimas, tik vienu procentiniu punktu mažesnis, yra Vokietijoje, 4,5 proc. – Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, tai 8 proc. atrodo daug. Ir tai parodo mūsų priklausomybę nuo eksporto. Tas kritimas yra ženklus ir gana netikėtas. Nes pirmą ketvirtį mes turėjome augimą ir suponavo tokias optimistines mintis, kad šiuos metus baigsime su pliusu. Tai šis antras ketvirtis sako, kad galim nepataikyti į tai, ką prognozavome ir kelia nerimą tai, kad tos tendencijos yra bendraeuropinės pramonės, o mes esam dalis visos bedraeuropinės pramonės. Nes, tarkim, Lietuvos pramonininkų konfederacija eksportuoja 83 proc. viso Lietuvos eksporto ir mes tai jaučiame, kad tas užsakymų skaičius, kuris anksčiau visą laiką siekdavo tarp 3-9 metų, dabar vėl susiaurėjo iki 2-3 mėnesių.
– Ar reikėtų sunerimti dėl vieno ketvirčio rezultatų? Ar prognozės ir tendencijos atrodo taip pat nesmagiai?
– Kol kas, sakyčiau, tas prieaugis, kuris buvo pirmą ketvirtį – nepilni 3 proc. – minus traukimas 8 proc. antrą ketvirtį, kuris skaitosi vienas iš darbingiausių ketvirčių, leidžia sunerimti. Nes vasarą, matyt, bus daugiau toks plūduriavimas tolygus, nei blogiau, nei geriau. Bet tai yra priežastis dėl trečio ir ketvirto ketvirčių prastesnių rezultatų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokios įtakos gali turėti toks kritimas? Kaip tai gali realiai atrodyti rinkoje? Mes kalbam ne tik apie mažesnius pelnus, bet ir galbūt būsimus bankrotus.
– Iš tikrųjų taip ir yra. Nesinori dramatizuoti visos aplinkos, bet brangūs pinigai, nepakankama prieiga prie kapitalo dėl apyvartinių lėšų, atsiskaitymų sutrikimai ir šiandien matome, kad energetikos kaštai vėl auga, dėl to, kad nėra to pralaidumo. Kapitalas yra brangus, prieiga yra tikrai prasta, nes antrinėje rinkoje šiandien dienai obligacijos žinomų įmonių ir žinomų bankų svyruoja tarp 10-14 procentinių punktų už metus. Ką reikia daryti, jeigu vidurkis pramonės yra uždarbis 5-7 proc.? Vadinasi, visi jie šiandien eina į minusą, skolinasi tik tam, kad išgyventų, išlaikytų žmonės, kurios paskui dažnai būna labai sunku surinkti. Ir, aišku, tai yra ėjimas į niekur.
Visi jie šiandien eina į minusą, skolinasi tik tam, kad išgyventų, išlaikytų žmonės, kurios paskui dažnai būna labai sunku surinkti.
Tai faktas, kad Europos centrinis bankas turėtų greičiau atlaisvinti tuos visus apribojimus, nes mes jau neturim infliacijos problemos, mūsų infliacija yra vienas procentinis punktas. O pramonės sektoriuje produktų kainų mažėjimas jau yra trečią ketvirtį iš eilės. Aišku, ne po daug – minus 0,2, 0,3 procentinio punkto. Taigi, pramonė yra didžiausias darbdavys. Šiandien po LPK vėliava dirba 340 tūkst. darbuotojų, sukuriama vertė visų atskirų šakų yra 59 proc. bendro vidaus produkto, kas yra 30-40 mlrd. eurų. Jeigu žiūrėt vien į pramonę, tai yra truputėlį net ir nuosmukis pačios pramonės bendram vidaus produkte nuo 20,7 procentinio punkto 2022 m. Šiandien dienai mes šios metus skaičiuojame apie 19 proc. jau.
Taigi, neadekvatumai svyruoja prieigą prie kapitalo, energetikos kaštai, daug biurokratinių dalykų ir augantys atlyginimai neproporcionaliai su našumu. Ir mes turime suprasti, kad galime pasidžiaugti, bet anksčiau ar vėliau tai išvirs į tai, kad mūsų eksportas kris, išvirs į tai, kad įmonės turės užsidarinėti ir atleisti. Tai mums reikia proporcionaliai ne tai, kad mažinti atlyginimus, mums reikia kelti mūsų našumą, o tam reikia ir paskatų, ir sąmoningumo, ir bendradarbiavimo. Ir, aišku, kad ir platesni žmonės suvoktų, jog ne viskas iš tų pačių verslininkų. Verslas kuria gėrį, sumoka mokesčius, rizikuoja ir dalija gėrį. Kai mums blogai, blogai ir žmonėms.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pateikė ieškinį ES Bendrajam teismui dėl neišmokėtų RRF lėšų
Antradienį Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) dalinės 8,7 mln. eurų sankcijos Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) p...
-
Seime liko paskutinis žingsnis iki „teršėjas moka“ principo įtvirtinimo atliekų tvarkymo srityje
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. ...
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Buvę ministrai: pranešimas dėl išėjimo iš BRELL – naujas Baltijos šalių žingsnis į Vakarus3
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energe...
-
Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams1
Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir...
-
Bendri namai – ne tik susituokus: košmaras prasideda, kai pora pasuka skirtingais keliais3
Imti paskolą nuosavam būstui įsigyti Lietuvoje linkę tiek sutuoktiniai, tiek ir nesusituokusios poros. Kuo skiriasi nekilnojamojo turto įsigijimo su būsto paskola procesas jau susituokus, tik planuojant tai daryti ar tokių ketinimų visai neturint, LNK ...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES teismui dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų
Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos...
-
I. Šimonytė tikisi, kad ES teismas išaiškins RRF lėšų dalybų principus2
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) išaiškins Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijų dalybų šalims principus. ...
-
Premjerė: neįmanoma iš biudžeto keliams kitąmet skirti 1,3 mlrd. eurų6
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus, kad valstybiniams keliams sutvarkyti 2025 metais reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokių lėšų iš valstybės biudžeto negalėtų skirti nei &s...
-
I. Šimonytė mažų pajamų gavėjams siūlo ne drausti turtą, o tikėtis paramos1
Stiprioms audroms Lietuvoje vis dažniau naikinant gyventojų turtą premjerė abejoja, ar mažas pajamas gaunantiems gyventojams apsimoka drausti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo gamtos stichijų – šie žmonės mokėtų mažas įmokas, todėl gaut...