Žemės ir žemės nuomos mokesčių pavadinimai panašūs, tačiau juos tvarko dvi skirtingos institucijos, mokesčių dydis taip pat nevienodas. Kurį mokestį daugiabučio gyventojui teks mokėti, priklauso nuo to, kam priklauso žemės sklypas, kuriame stovi daugiabutis.

LRT RADIJO klausytojas iš Kauno domisi žemės mokesčiais. „Gyvenu daugiabutyje, nuolat turime mokėti žemės mokesčius. Žinau, kad kitų mikrorajonų gyventojai šio mokesčio nemoka. Kodėl? Kuo skiriasi žemės ir žemės nuomos mokesčiai?“ – klausia jis.

„Žemės ir žemės nuomos mokesčiai – visiškai skirtingi dalykai. Žemės mokestį suskaičiuoja ir gyventojams pateikia Valstybinė mokesčių inspekcija. Tai yra žemės savininkų mokestis, jis mokamas, jei daugiabučių gyventojai gyvena nuosavybės teise konkrečiai kompanijai priklausiančiame sklype“, –  sako Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.

Anot specialistės, jei žmogus turi tam tikrą nedarbingumo lygį, yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba yra nepilnametis, jis gali pasinaudoti savivaldybės teikiamomis lengvatomis.

„O jei daugiabutis stovi savivaldybei priklausančiame žemės sklype, žemės nuomos mokesčio skaičiavimas arba neskaičiavimas yra tos savivaldybės atsakomybė. Mokesčio dydžiui didelę reikšmę turi savivaldybės tarybos sprendimas. Valstybinė mokesčių inspekcija šiuo atveju tuo nesirūpina, tokia tvarka galioja visoje Lietuvoje“, – teigia S. Aliukonytė-Šnirienė.