Parlamentarai šią savaitę po svarstymo pritarė tokiems Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams: už balsavo 85 Seimo nariai, o susilaikė 15. Dėl pataisų priėmimo Seimas galutinai balsuos dar kartą.

Gyventojams išmetus iki 15 kubinių metrų nepavojingų atliekų ar iki 7 kubinių metrų pavojingų atliekų būtų taikoma administracinė atsakomybė, o viršijus šias „lubas“ kiltų baudžiamoji atsakomybė. Iki šiol išmetus nuo 5 kubinių metrų atliekų ir daugiau, taikomos vienodo dydžio baudos.

Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką baudos siektų iki 84 tūkst. eurų, jų dydis siejamas su išmetamų teršalų kiekiu. 

Jeigu nepavojingų atliekų į aplinką būtų išmetama nuo 5 iki 15 kubinių metrų (dabar – 5-50 kubinių metrų), įmonėms grėstų 3,9-8,4 tūkst. eurų bauda (1,4 iki 3 tūkst. eurų), o už pakartotinį nusižengimą – 4,8-11 tūkst. eurų (1,7-4 tūkst. eurų).

Už 5-7 kubinių metrų (dabar 5-50 kubinių metrų) pavojingų atliekų išmetimą įmonėms baudos siektų 22-39 tūkst. eurų vietoje dabartinių 8-14 tūkst. eurų. Už pakartotiną pažeidimą baudos siektų 39-84 tūkst. eurų (14-30 tūkst. eurų).

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė per pataisų svarstymą Aplinkos apsaugos komitete rugsėjį tvirtino, kad pokyčiai būtini, nes dabartinės baudos neatgraso nuo pažeidimų.

Aplinkos apsaugos departamento Veiklos organizavimo skyriaus vedėja Mantė Ramanauskienė tuomet sakė, kad šiemet 407 šiukšlinimo atvejai nustatyti pradėjus veikti „Tvarkau Lietuvą“ įrankiui, leidžiančiam gyventojams greičiau ir tiksliau pranešti apie pastebėtas šiukšles gamtoje.

Anot jos, šiemet taip pat gauta 800 pranešimų dėl netinkamo atliekų tvarkymo. Nustatyti 236 atvejai dėl neteisėto atliekų tvarkymo, yra 10 paimtų transporto priemonių.