Tvaresnis dyzelinas? Verslas siūlo sprendimus

Lūkesčiai ir tendencijos

Nuo metų pradžios ES elektrinių transporto priemonių pardavimo apimtys vis besitraukiančioje rinkoje sumažėjo dar 8,4 proc., o nuo metų pradžios jų rinkos dalis krito daugiau nei 1 proc. – iki 12,6 proc.

Pastebimas ir blėstantis vairuotojų optimizmas: tik 16 proc. ES ne elektromobilių savininkų svarsto, kad kitas jų įsigyjamas automobilis bus elektromobilis (2021 m. taip planavo 18 proc. vairuotojų).

Tuo pat metu beveik 20 proc. dabartinių elektromobilių savininkų teigė, kad labai tikėtina, kad ateityje grįš prie transporto priemonių su vidaus degimo varikliais.

Bendrovės „Neste“ tvarumo vadovės Baltijos šalyse Jonės Sestakauskaitės teigimu, stebint tendencijas galima prognozuoti, kad elektromobilių gamyba ir toliau išliks lėtesnė, jei nebus išspręsti esminiai iššūkiai.

„Elektromobilių rinkos plėtrą stabdo infrastruktūros stoka, didelės investicijos į naujus automobilių parkus, net dalies elektromobilių vairuotojų nusivylimas dėl ne visai jų lūkesčius atitinkančių šių transporto priemonių galimybių. Visgi transporto rinkos kryptis aiški – mažėjanti priklausomybė nuo naftos, todėl ateityje tikrai matysime vis daugiau tvaresnių sprendimų ir tai apims ne tik elektromobilius, bet ir augančią dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų pasiūlą“, – sakė J. Sestakauskaitė.

Iškalbingas trejetas

„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje vis dar populiariausi vidaus degimo varikliais varomi automobiliai.

Populiariausių degalų automobiliams Lietuvoje lyderis – vis dar dyzelinas.

Populiariausių degalų trejete užtikrintai pirmauja dyzelinas, benzinas ir benzinas / dujos – atitinkamai 1,14 mln., 398 tūkst. ir 98 tūkst. automobilių.

ES skaičiavimais, skystųjų degalų poreikis užtikrintai vyraus iki 2025-ųjų.

Prognozuojama, kad jau kitais metais Europoje 40 proc. visų automobilių bus dyzeliniai hibridai arba varomi dyzelinu. Taip pat skaičiuojama, kad 2030 m. daugiau nei 75 proc. lengvųjų automobilių bus varomi dyzelinu, o 90 proc. visų sunkiasvorių krovininių transporto priemonių bus su dyzeliniais arba dyzeliniais hibridiniais varikliais.

J. Sestakauskaitės nuomone, elektrifikacija ir toliau bus skatinama, tačiau ateityje dyzelinu varomi automobiliai vis tiek sudarys didesnę rinkos dalį, todėl jau dabar reikalingi sprendimai, užtikrinantys aktyvesnę dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamybą.

„Stebint išliekantį aukštą degalų poreikį, reikia ir toliau aktyviai ieškoti sprendimų, kurie padėtų dyzeliną gaminti tvariau. Šiuo metu dyzelino iš atsinaujinančių žaliavų gamyba aktyviai auga visame pasaulyje ir iki 2030 m. rinka, prognozuojama, turėtų augti trigubai“, – sakė „Neste“ atstovė.

Proveržio teks luktelėti

Intensyvėjant pasaulinėms lenktynėms dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) mažinimo, vis daugiau dėmesio skiriama žaliajam vandeniliui ir biometanui.

Šie atsinaujinantys degalai gali paskatinti didelę pažangą pramonės, transporto ir elektros energijos gamybos srityse mažinant CO2 emisijas.

Tačiau, pasak „Neste“ atstovės, artimoje ateityje sunku tikėtis esminio šių energijos šaltinių proveržio.

„Pokyčiai reikalauja ne tik stiprios politinės valios, bet ir didelių investicijų ir tinkamos infrastruktūros. Tiek žaliojo vandenilio, tiek biometano gamybai ir tiekimui būtina diegti naujas technologijas, statyti gamyklas ir tiesti vamzdynus, o tai yra itin daug laiko ir investicijų reikalaujančios užduotys“, – sakė J. Sestakauskaitė.

Degalai ne iš naftos

„Neste“ jau dešimtmetį siūlo tvaresnius sprendimus transporto, laivybos, aviacijos pramonėms.

„Neste MY Renewable Diesel“ dyzelinas gaminamas iš atsinaujinančių žaliavų, pavyzdžiui, gyvūninių riebalų iš maisto pramonės atliekų ir panaudoto kepimo aliejaus, todėl, palyginti su iškastiniu dyzelinu be biodalies, degalų gyvavimo ciklo metu išmetama iki 90 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų“, – sakė J. Sestakauskaite.

Šie degalai pasižymi aukštu atsparumu žemai temperatūrai ir yra universaliai pritaikomi tiek lengviesiems automobiliams, tiek sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms.

2024 m. Lietuvoje daugiausia ŠESD susidarė transporto (31,2 proc.) ir energetikos (29,8 proc.) sektoriuose. Didžiausia tarša tenka kelių transportui (lengvųjų automobilių – beveik 60 proc., sunkiasvorių – 36 proc.).