Tik dviem savivaldybėms įvykdžius įstatymo reikalavimą ir iki šių metų įrengus mažos taršos zonas, Seime skinasi kelią pataisos, kuriomis siūloma sušvelninti įpareigojimus įsirengti tokias zonas.
Kuo skiriasi nuotekos nuo atliekų? Kokios kenksmingos medžiagos išsiskiria nuotekose ir gali vėl mus pasiekti kitu pavidalu? Apie tai pokalbis su „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vedėja Aurelija Baroniene.
Aplinkos apsaugos departamentas, atsižvelgdamas į pasikartojančią Nemuno taršą, kelerius metus vykstančius teisminius ginčus, pernai priėmė sprendimą nelaukti teismų pabaigos ir savo iniciatyva imtis teršalų patekimo į Nemuną stabdymo veiksmų.
Aplinkos ministerijai raginant Kauno miesto savivaldybę imtis lyderystės sprendžiant taršos Nemune iš buvusio pabėgių mirkymo cecho teritorijos problemą, ši teigia, jog tam neturi lėšų, o įgyvendinus brangų projektą tuo gali pasinaudoti vieno iš trijų sklypų privatus savininkas.
Politikai yra įpareigoję miestuose įrengti mažos taršos zonas, į kurias negalėtų patekti itin taršios transporto priemonės. Kur tokios zonos galėtų atsirasti Kaune?
Kaune sekmadienį į Nemuną išsiliejus naftos produktams tarša iš aplinkosaugininkams gerai žinomos užterštos teritorijos sustabdyta, vasarį čia turėtų būti pradėti įgyvendinti taršos suvaldymo darbai pastatant požeminę sienutę.
Lietuvoje yra registracijos mokestis, kuriuo vadovaudamiesi gyventojai stengiasi pereiti prie naujesnių automobilių. Yra įvairios skatinimo priemonės pirkti elektromobilį, bet klausimas, ar naudotas senas automobilis tolygu taršiam?