Vilniuje medžio sužalota moteris iš savivaldybės reikalauja 60 tūkst. eurų

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė penktadienį surengė parengiamąjį posėdį, ir išklausiusi šalių, nusprendė rengti šios civilinės bylos nagrinėjimą spalio 3 dieną. Į bylą bus kviečiami liudytojai.

Ieškovė 31 metų Asta Vitkauskaitė į teismo posėdį atvyko negaliojo vežimėlyje, ją lydėjo mama ir advokatas Artūras Jucevičius.

Praeivę medis sužalojo pernai birželio 17 dieną Vilniuje, netoli miesto centro esančiame Savanorių prospekte, šalia viešojo transporto stotelės „Simono Konarskio“.

„Aš tiesiog po darbo ėjau namo, eilinis penktadienis buvo, tiesiog ėjau pro šalį. Tik išėjau po darbo ir po 5 minučių pajutau stiprų smūgį į nugarą. Iš pradžių nesupratau, kas įvyko, tik išgirdau kalbant žmones telefonu ir kviečiant pagalbą bei sakant, kad „ant moters užkrito medis“. Šalia buvo moteris, suteikė pagalbą, prašė nejudėti. Atvažiavo greitoji ir išvežė į ligoninę“, – BNS pasakojo A.Vitkauskaitė.

Nuo nelaimingo atsitikimo iki liepos 4 dienos nukentėjusioji buvo gydoma Respublikinėje universitetinėje ligoninėje, po to iki gruodžio vyko reabilitacija Palangos reabilitacijos ligoninėje.

„Kasdienis 5 metų maršrutas – neįsivaizdavau, kad taip gali įvykti, aš neužsiimu ekstremaliu sportu, net nevairuoju. Labai paveikė, viskas pasikeitė, traumos fizinės, kančios, operacijos. Per 30 metų nei stipriai sirgau, net ligoninėje nesu gulėjusi“, – BNS pasakojo ieškovė.

Medikai medžio sužalotai praeivei diagnozavo blauzdos kaulų ir šonkaulių ir stuburo slankstelių lūžimą, nugaros smegenų pažeidimas, dubens organų veiklos sutrikimą, kaukolės pamato priekinės daubos lūžimą ir kt.

„Buvau savarankiška – turėjau darbą, kelionės, išvykos, karjera...30 metų, o dabar esu priklausoma nuo kitų. Net higieninių dalykų negaliu atlikti, reikia pagalbos viskas pasikeitė. perdurtas plautis, lūžo šonkaulis, lūžo koja, patyriau galvos sutrenkimą, lūžo stuburo slanksteliai, buvo padarytos dvi stuburo operacijos“, – BNS pasakojo nukentėjusioji.

Iki nelaimės A.Vitkauskaitė dirbo mokytoja Montessori metodo centre. Po nelaimės ji dar negali grįžti į darbovietę, nes dirbant su vaikais reikia daug judėti.

Iš Vilniaus mokytoja persikraustė gyventi pas tėvus į Kaišiadorių rajoną, gyvena gaudama nedarbingumą.

„Reabilitacija kainuoja, nemokama tik pirmą 100 dienų, to neužteko. Reabilitacija kainuoja nepigiai – apie 1 000 eurų mėnesiui. Jeigu noriu rezultatų, judėti, reikia pačiai mokėti“, – sakė A.Vitkauskaitė. Ji teigė patyrusi išlaidas dėl gydymo, vežimėlio įsigijimo, tėvų namuose reikėjo pritaikyti duris, vonią ir kitas patalpas, kad pati galėtų judėti. Nemokamos reabilitacijos ji gali gauti tik kartą per metus – 24 dienas.

„Niekas konkrečių prognozių nepateikė, treneriai kaip ir neturi teisės sakyti, jie gydo. o gydytojai pasakė, kad operacija pavyko, pavyko varžtus susukti. Tačiau konkrečių prognozių vaikščiosiu, ar ne – aš negirdėjau, jie sako, kad turėtų būti geriau“, – BNS teigė ieškovė.

Nelaimę tyrė policija, pareigūnės aplankė ligoninėje besigydančią moterį, buvo aiškinamasi, tyčia, ar netyčia įvyko nelaimė. Pareigūnai įvykį tyrė baudžiamąją prasme ir vėliau tyrimą nutraukė. Savivaldybė su nukentėjusiąja susisiekti nebandė.

Advokatas rodo į savivaldybę

A.Vitkauskaitės advokatas Artūras Jucevičius sako, kad savivaldybė yra atsakinga už želdinius, jų priežiūrą.

„Yra Želdinių poskyris, jie turi rūpintis želdiniais, nupjauti, nugenėti, jeigu yra pavojingi. Savivaldybė atsakymuose po įvykio žurnalistams teigė, kad niekas nepranešė apie šį medį, jie neginčija, kad jie yra atsakingi“, – BNS sakė advokatas.

Rengdamasis bylai, jis kreipėsi į Lietuvos Arboristikos centrą ir pateikė žiniasklaidos fotografų iškart po nelaimės padarytas nuotraukas. Šis centras daug dėmesio skiria aplinkos – miestų, gyvenviečių, sodybų ir vienokiu ar kitokiu būdu žmogaus paveikto ar veikiamo kraštovaizdžio – želdiniams.

Biologijos magistras, arboristas ekologas, ISA (International Society of Arboriculture) narys Sigitas Algis Davenis savo išvadoje teigia, kad nulūžęs medis tikriausiai buvo mažalapė liepa apie 50-60 metų kalendorinio amžiaus. Augalo skeletinės ir kitų eilių šakos sausos, be jokių gyvų pumpurų. Lūžusių šakų lūžio vietos sausos, sutręšusios medienos, laja visiškai sudžiūvusi.

Pasak S.A.Davenio, augalas buvo stipriai pažeistas puvinio, tokios būklės medis yra labai pavojingas aplinkai dėl didelės tikimybės atskilti per pažastis šakoms nuo supuvusios kamieno, veikiant šakų spaudimui perlūžti kamienui į vienokio ar kitokio ilgio dalis su šakomis arba tiesiog perlūžti kelminėje dalyje, kas tikėtina, ir įvyko 2016 metų birželio 17 dieną.

Arboristas ekologas taip pat pastebėjo, kad anksčiau medžio antžeminė dalis dažnai buvo mechaniškai žalota, netinkamai genint, žeidžiant kamieną, kelminę dalį. Šalia augalo augimo pozicijos įrengiant infrastruktūros šulinį, tikėtina buvo padaryti akivaizdūs augalo šaknų pažeidimai – šaknų netinkamas nukapojimas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2016 metų birželio 17 dieną per laikotarpį nuo 12 iki 13 val. didžiausias vėjo greitis buvo 11 metrų per sekundę, per laikotarpį nuo 13 val. iki 14 val. didžiausias vėjo greitis siekė 17 metrų per sekundę. Įvykio metu, 13.22 val., jis galėjo būti apie 14-17 metrų per sekundę. Prie Savanorių prospekto pradžios, kur yra aukšti pastatai, didžiausias vėjo greitis galėjo būti mažesnis. Tačiau, oro srautai tarp aukštų pastatų dažniausiai būna kitokio pobūdžio – sukūriniai. Sukūrinio vėjo įtakoje medis yra labiau pažeidžiamas, sako ekologas.

„Net ir esant įprastiniam vėjuotumui (3,4-5,4 metrai per sekundę), šio medžio lūžį/išvirtimą būtų įtakoję puvinio kamiene, priekelminėje dalyje ir šaknyne sukelti pažeidimai, esantys išilgai ir skersai kamieno ir kamieno pagrindo viduje“, – rašoma arboristo išvadoje.

Mažalapė liepa priskiriama II-ai, vidutinei, želdinių atkuriamosios vertės įkainių grupei. Todėl šios rūšies medis yra saugomas ir rekomenduojama tinkamai rūpintis jo būkle. Medis buvo itin blogos sanitarinės būklės ir reikalavo gerokai didesnio dėmesio ir priežiūros, nei kiti aplinkiniai gatvės ir aplinkinio skvero sumedėję augalai. Tokio fiziologinio gyvybingumo ir biomechaninio stabilumo medis, augęs gatvės apsaugos zonoje, turėjo būti pastoviai stebimas ir prižiūrimas arba pašalintas, aptikus jo žūties faktą, anksčiau nei 2016 metais.

„Tokio augalo lūžimas (išvirtimas) galėjo įvykti nepriklausomai nuo oro sąlygų ar kito mechaninio poveikio“, – pagrindinę išvadą pateikė S.A.Davenis.

Atsakove šioje byloje patrauktos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas teisme Vytautas Nemeika teisme sakė, kad ieškovai turėtų oficialiu raštu kreiptis į savivaldybę, tada gali būti ieškoma sprendimo dėl šio ieškinio. Teisėja R.Brižinskienė tokiu siūlymu nusistebėjo, nes viskas jau išdėstyta ieškinyje.