Švenčionienės telefone – žinutė apie žmones, norinčius Ukrainoje kariauti už rusus

„Nepamenu“, – tęsiant apklausą antradienį teismo posėdyje sakė E. Švenčionienė.

„Nesijaučiu padariusi jokio nusikaltimo“, – tvirtino kaltinamoji.

Kaltinamoji pasakojo apie savo kelionę į Rusiją, į Maskvą, kur dalyvavo propagandininko Vladimiro Solovjovo laidoje. Sakė norėjusi vykti ir į karštuosius taškus, bet nenuvyko.

Prokuroro Redo Savicko paklausta, kokie susitikimai vyko Maskvoje, tvirtino nepamenanti. Net konkrečios rusų pavardės neatgaivino kaltinamosios atminties.

E. Švenčionienė teigė neatsimenanti ir Rusijoje duoto interviu, kuriame linkėjo Rusijai laimėti karą prieš Ukrainą.

Ji neatsiminė ir kieno iniciatyva dalyvavo įvairiose kitose laidose Rusijoje, davė įvairius interviu.

„Nepamenu, nepamenu, nepamenu“, – tvirtino kaltinamoji.

E. Švenčionienė teigė, kad jos dalyvavimas Rusijos laidose nepadarė jokios žalos Lietuvai.

Moteris pasakojo gimusi Sovietų Sąjungoje, skaičiusi daug rusiškos literatūros, žavėjusis rusais.

Apklausdamas kaltinamąją, prokuroras paminėjo ir įrašytą jos pokalbį su dukra, kuriame E. Švenčionienė sako, kad kitąmet gali garantuoti dukrai mokslus Minske arba Kaliningrade. E. Švenčionienė paaiškino, kad dukra norėjo studijuoti Vokietijoje, bet Rusijoje arba Baltarusijoje pigiau.

Posėdžio pabaigoje žodį tarė ir K. Juraitis. Tačiau jo kalba nebuvo susijusi su kaltinimu, nors teisėjas ne vieną kartą prašė kalbėti apie bylą. K. Juraitis skaitė paskaitą apie suverenų judėjimą.

Posėdžio pradžioje E. Švenčionienė ir K. Juraitis vėl bandė nušalinti teisėją Mindaugą Povilanską. Šįkart ji reiškė nepasitenkinimą teisėju, nes praeitame posėdyje M. Povilanskas, anot kaltinamosios, pritarė prie teismo pastato kabančioms Ukrainos vėliavoms. Todėl antradienį E. Švenčionienė teisėją apkaltino politiniu angažuotumu.

Teisėjas kaltinamiesiems paaiškino, kad nėra jokio pagrindo nušalinimui.

Kitas teismo posėdis suplanuotas gegužės 18 dieną.

Kaip anksčiau pranešė BNS, prokuratūra laikosi pozicijos, jog per ikiteisminį tyrimą surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog už šnipinėjimą Rusijai nuteisto A. Paleckio įsteigto ir vėliau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariai E. Švenčionienė ir K. Juraitis, veikdami bendrininkų grupėje, 2022 metais ne kartą Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijoje padėjo Rusijai ir Baltarusijai bei jų organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama viešu pritarimu tarptautiniams ir SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Tokiu nusikaltimu kaltinamas ir V. Ivanovas.

Baudžiamasis kodeksas už padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą numato laisvės atėmimą nuo dvejų iki septynerių metų.